Laikas atsibusti
Prisiminta frazė, galinti nubrėžti tam tikras gaires: minutę iki vidurnakčio. Šiame posakyje yra nuoroda į „paskutinio teismo valandą“, skirtą įspėti apie branduolinės konfrontacijos pavojų šaltojo karo metu.
Šį pasakymą galima pritaikyti ir kalbant apie Europą. Nors „vidurnaktis“ bus siaubingas ir skausmingas, teoriškai jis gali tapti ir proveržiu, nes gali paskatinti reformas, kurios būtinos, kad į Europą grįžtų stabilumas.
„Vienintelis momentas, kai žmogus pradeda iš tiesų veikti, yra minutė iki vidurnakčio, – teigė Ewanas Cameronas Wattas, investicijų kompanijos „BlackRock“ atstovas. – Tik tuomet jis žengia lemtingą žingsnį.“
Stambiausi pasaulio investuotojai įtemptai svarsto, kuo baigsis ši drama. Pamažu pripratimas prie problemos daugelį užmigdė, tačiau panašu, kad atėjo laikas atsibusti.
Graikus užvaldo baimė
Šią vasarą Graikijai gali baigtis pinigai, jei šalis negaus naujo finansinės pagalbos paketo iš Europos kreditorių. Galbūt, kad būtų išvengta katastrofos, susitarimas dėl pagalbos bus sudarytas paskutinę akimirką, tačiau dabar Graikija yra linkusi atmesti drastiškas sąlygas, kurias siūlo kreditoriai.
Net jei šalis sulauks pagalbos, jos pasitraukimas iš euro zonos atrodo neišvengiamas. Manoma, kad euro zonoje Graikija neišsilaikys ilgiau nei iki 2013 metų.
Kai kurie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos aspektai akivaizdūs jau dabar. Pavyzdžiui, daugybė indėlininkų kreipėsi į šalies bankus norėdami atsiimti savo indėlius eurais. Žmonės baiminasi, kad jų eurai artimiausiu metu privalomąja tvarka gali būti konvertuoti į ne tokias vertingas drachmas.
Daugybė žmonių ir kompanijų atsisako mokėti mokesčius ir tik dar labiau stiprina vyriausybės problemas.
Ne taip seniai Graikijos pasitraukimas iš euro zonos buvo laikomas siaubinga katastrofa, kuri turėtų nulemti viso bloko griūtį. Dabar niekas taip nebegalvoja. Europoje jau kalbama apie reguliuojamą Graikijos pasitraukimą.
Kai kurie analitikai mano, kad euro zonai tai gali tapti vadinamuoju Lehmano momentu. Kalbama apie investicinio fondo „Lehman Brothers“ bankrotą 2008 metais. Tai išvedė iš rikiuotės pasaulines finansų rinkas, tačiau tapo didžiuliu stimulu įsikišti valstybėms. Būtent ši neįveikiama jėga galiausiai sugebėjo stabilizuoti rinkas.
Reikės suvienyti jėgas
Jeigu Graikija paliks euro zoną, baimės dėl pasekmių turbūt greitai persimes į Ispaniją ir Italiją. Kreditų kaina šioms šalims staigiai išaugs, iš bankų gali būti masiškai atsiimami indėliai.
Tą akimirką Europos centriniam bankui ir šalių lyderiams neliks nieko kita, kaip tik ryžtingai įsikišti ir pasinaudoti savo arsenale turimais finansinės pagalbos fondais bei naujomis stabilumo užtikrinimo priemonėmis.
Tokia sulėtinta traukinio avarija akivaizdžiai tampa biržų kurso svyravimo ir atsargių investuotojų pasitraukimo iš žaidimo priežastimi. Tačiau rinkos gali atsigauti, jei Europos šalių vyriausybės iš visų jėgų stengsis išsaugoti euro zoną, net jei praras kelis savo narius.
Kad iš to būtų gauta naudos, prireiks tvirto ryžto ir sugebėjimo pasirinkti tinkamą momentą. Pirma, reikia tikėti, kad Europos lyderiai galiausiai imsis ryžtingų veiksmų, kai situacija pasieks kritinį tašką.
Antra, reikia tikėti, kad jų veiksmai atneš teigiamą rezultatą.
