Izraelio vyriausybė mano, kad Irano branduolinių objektų bombardavimas virstų vieno mėnesio trukmės konfliktu.
„Analizė rodo, kad karas vyktų keliais frontais ir truktų 30 dienų“, - laikraščiui „Maariv“ sakė civilinės apsaugos ministras Matanas Vilanis (Matan Vilani). Jis patvirtino gynybos ministro Ehudo Barako (Ehud Barak) vertinimus, kad žūtų apie 500 izraeliečių, jei į šalies miestus kasdien būtų paleista šimtai raketų. Kartu M. Vilanis, pabrėžė, kad „pagrindo isterijai nėra“. Civilinė apsauga esą yra pasirengusi kaip niekad gerai.
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu (Benyamin Netanyahu) ir E. Barakas yra už karinį smūgį Iranui dar prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Puolimo atveju Izraeliui grėstų atsakomieji smūgiai su raketomis iš Irano, islamistų palestiniečių žemėse bei „Hezbollah“ kovotojų Libane. Manoma, kad palestiniečiai Gazos ruože turi 10 000, o „Hezbollah“ - 50 000 raketų, kurios gali pasiekti ir Tel Avivą. Dalį jų turėtų atremti Izraelio priešraketinės gynybos skydas.
Ekspertai tuo tarpu diskutuoja, ar Izraelio gyventojai psichologiškai yra pasirengę karui. 500 žuvusiųjų yra nepalyginama su nuostoliais nepriklausomybės kare 1948-aisiais, kai žuvo maždaug 1 proc. gyventojų. Ir per konfliktus 1967 ir 1973 metais aukų skaičius buvo didesnis.
Istorikas Martinas van Kreveldas (Martin van Creveld) abejoja, ar Izraelio gyventojai yra pasirengę sumokėti kainą už tokį karą.
