M. Draghi praeitą ketvirtadienį įteikė Italijos prezidentui atstatydinimo raštą. Tačiau valstybės vadovas paprašė jo pamėginti išsiaiškinti, ar įmanoma pratęsti dabartinio ministrų kabineto darbą iki kitų metų pradžioje vyksiančių visuotinių rinkimų.
Praeitą savaitgalį daugiau nei tūkstantis Italijos merų pasirašė peticiją, kuria paragino M. Draghi pergalvoti savo sprendimą atsistatydinti iš pareigų ir prašė jo pagalbos kovojant su smarkiai išaugusia infliacija, vykdant ES reformas ir reaguojant į karą Ukrainoje.
Trečiadienį M. Draghi išdėstė prioritetus, į kuriuos įstatymų leidėjai turėtų atsižvelgti, „nuo viršaus“ pertvarkydami daugumą, reikalingą vyriausybės veiksmingam darbui.
Kalbėdamas Senate premjeras paminėjo, kad būtina įvykdyti Europos Sąjungos remiamą atsigavimo po COVID-19 pandemijos programą ir imtis teismų sistemos reformų bei kitų priemonių.
Pasak M. Draghi, vienintelė išeitis iš gilios politinės krizės būtų naujas „paktas“ tarp besivaidijančių partijų.
„Jeigu norime likti kartu, vienintelis kelias į priekį – iš naujo perkurti šį [vyriausybės] paktą: drąsiai, nesavanaudiškai ir patikimai, – kalbėjo premjeras. – Ar esate pasiruošę perkurti šį paktą?“
Vyriausybės vadovas sakė buvęs asmeniškai sujaudintas, pastarosiomis dienomis sulaukęs eilinių italų raginimų tęsti darbą. Jis atkreipė dėmesį į peticijas, paskelbtas Italijos merų ir medicinos darbuotojų, kuriuos vadino „pandemijos didvyriais“.
„Šis stabilumo poreikis mūsų visų reikalauja nuspręsti, ar įmanoma atkurti sąlygas, kuriomis vyriausybė iš tikrųjų galėtų vadovauti“, – sakė M. Draghi, leisdamas suprasti, kad jis yra nusiteikęs pamėginti.
Politinė krizė prasidėjo anksčiau šį mėnesį, kai populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) nusprendė nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo, surengtame dėl pagalbos pragyvenimo išlaidoms paketo. M5S, itin žemus populiarumo reitingus turintis koalicijos partneris, kai kurioms šios priemonės nuostatoms prieštaravo.
Vyriausybė balsavimą atlaikė, bet M. Draghi pareiškė ketinantis atsistatydinti.
Tačiau prezidentas Sergio Mattarella, politinių krizių akimirkomis tampantis įtakinga figūra, atsisakė priimti M. Draghi atsistatydinimą. Valstybės vadovas nurodė premjerui grįžti į parlamentą ir įsivertinti, kiek jis turi pasitikėjimo.
„Meduolis ir botagas“
Viešosios nuomonės apklausos rodo, jog dauguma italų nori, kad 74 metų M. Draghi liktų vadovauti vyriausybei iki kitų metų gegužę numatytų visuotinių rinkimų. Jam pasitraukus, prezidentui veikiausiai tektų paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus rugsėjį arba spalį.
Po premjero kalbos parlamentarai turėtų ilgiau nei penkias valandas diskutuoti ir išdėstyti savo pozicijas. Po to vėl turėtų pasisakyti M. Draghi, o vėliau trečiadienį turėtų įvykti balsavimas.
„M. Draghi nesileido į kompromisus. Jis buvo labai griežtas“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacijų firmos „Policy Sonar“ analitikas Francesco Galietti.
„Visa jo kalba buvo paremta meduolio ir botago principu – visgi, botago buvo gerokai daugiau nei meduolio“, – pridūrė jis.
Ant kortos pastatyta labai daug: žlugus vyriausybei augančios infliacijos laikotarpiu tikriausiai paaštrėtų socialinės problemos, būtų atidėtas biudžeto priėmimas, kiltų grėsmė ES atsigavimo po pandemijos lėšoms ir kiltų nerimas rinkose.
M. Draghi trečiadienį pažymėjo, kad jam, kaip nerinktam lyderiui, reikia kuo platesnio sutarimo, kad būtų galima spręsti opiausias Italijos problemas: nuo pragyvenimo išlaidų krizės ir nerimo dėl recesijos iki svarbiausių reformų įgyvendinimo bei karo Ukrainoje.
Pasak premjero, ilgą laiką jo koalicijai pavykdavo „atidėti į šalį nesutarimus ir susitelkti... greitiems ir veiksmingiems darbams visų piliečių labui“.
Tačiau „noras drauge judėti pirmyn palaipsniui išblėso, o kartu su juo ir gebėjimas veiksmingai ir laiku veikti šalies labui“.
Paskutinės minutės kompromisas?
Centro kairiosios partijos iškart pareiškė, kad palaikys M. Draghi, tačiau abejonių kelia dešiniosios „Forza Italia“ ir „Lyga“, kurios atmetė galimybę likti vyriausybėje su M5S.
„Esame itališko tipo politinės krizės įkarštyje, todėl prognozės keičiasi kas sekundę“, – AFP sakė Giovanni Orsina iš Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje.
M5S lyderis Giuseppe Conte reikalauja, kad M. Draghi įgyvendintų judėjimo prioritetus, pradedant minimaliu darbo užmokesčiu ir baigiant mokesčių lengvatomis būsto energetinio efektyvumo didinimui. Tačiau premjeras vargu bau sutiks.
Populistinis judėjimas prieš balsavimą gali skilti, o „Forza Italia“ ir „Lyga“ galėtų susitarti bendradarbiauti su atskilusiaisiais M5S nariais.
M5S, seniau turėjusį didžiausią frakciją parlamente, jau paliko nemažai narių, nepatenkintų radikalia, prieš isteblišmentą nukreipta partijos politika, kuria jos vadovybė viliasi sustabdyti drastišką populiarumo mažėjimą.
Kaip pranešė naujienų agentūra AGI, jei M5S balsuos prieš M. Draghi, iš partijos žada pasitraukti dar mažiausiai 15 parlamentarų.
„Negalima visiškai atmesti galimybės, kad paskutinę minutę bus pasiektas kompromisas“, – sakė buvęs Italijos iždo departamento vyriausiasis ekonomistas, Londono ekonomikos mokyklos profesorius Lorenzo Codogno.
„Didesnis politinis neapibrėžtumas“
Tačiau tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad politinė krizė „pranašauja didesnį politinį neapibrėžtumą, net jei bus išvengta pirmalaikių rinkimų“, o „struktūrinės reformos ir fiskalinis konsolidavimas gali tapti dar didesniu iššūkiu“.
Du trečdaliai italų mano, kad M. Draghi turėtų likti prie vyriausybės vairo, rodo antradienį paskelbti „Euromedia“ apklausos rezultatai. Beveik 2 tūkst. merų pasirašė peticiją, raginančią jį likti premjero poste.
Šimtai žmonių pirmadienį dalyvavo M. Draghi palaikančiose akcijose, o antradienį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas leidinyje „Politico“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Europai reikia tokių lyderių kaip Mario Draghi“.
Susirūpinę investuotojai taip pat atidžiai stebi padėtį. Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) pristatys priemonę, kuria sieks sumažinti įtampą obligacijų rinkose, su kuria susiduria didelių skolų slegiamos euro zonos valstybės narės.
Ši priemonė skirta tokioms šalims kaip Italija, tačiau, kaip antradienį sakė centro kairės Demokratų partijos (PD) lyderis Enrico Letta, „jeigu patys nesusiimsime, bus sunkiau prašyti kitų mus išgelbėti“.
