Kam Rusijai imperatorių dinastijos palikuonys? Romanovai yra pasiruošę sugrįžti į tėvynę ir įrodyti, kad yra jai reikalingi.
Rusijos imperatorių dinastijos atstovai pernai paskelbė, kad yra pasirengę sugrįžti į tėvynę sukakus 90 metų nuo Romanovų tremties. Dabar, kai pasiekta politinė Nikolajaus II ir jo šeimos narių reabilitacija, tai išties tapo įmanoma. Tačiau persikelti iš Ispanijos, kur šiuo metu gyvena Romanovai, į savo istorinę tėvynę, šeimos nariai pasirengę tik su sąlyga, jeigu Rusija pripažins jų istorinės institucijos statusą. Ką tai reiškia? Rusijos imperatorių šeimos kanceliarijos vadovas Aleksandras Zakatovas aiškina: “Valstybė gali likti respublika ir kartu sukurti teisinį mechanizmą, kad būtų pripažintas Rusijos imperatorių statusas, mat jie yra gyvas daugiaamžės Rusijos istorijos simbolis, o jų nuopelnai neginčytini".
Kaip matyti, imperatorių šeimos nariai norėtų būti pripažinti muziejiniais Rusijos istorijos eksponatais ir kad jiems būtų patikėta simbolinė misija surišti nutrūkusią laiko giją. Istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai sugrįždavo išvaryti valdovai ir būdavo atkuriama monarchija. Vienas labiausiai nusisekusių, todėl pavyzdinių - monarchijos sugrįžimas į Ispaniją 1975 metais. Nuvertus generolo Franko (Franco) režimą, monarchijos sugrįžimas buvo vienintelis būdas išsaugoti ramybę visuomenėje. O pastaraisiais metais į tėvynę ir politiką sugrįžo Bulgarijos valdovas. Šių sugrįžimų paradoksas pagrįstas tuo, kad po istorinių sukrėtimų visuomenės sąmonė atkakliai sugrįžta prie krizės pradžios ir jos pagrindinių veikėjų.
Kas buvo, pražuvo
Rusijoje monarchija, jau lyg ir senokai išstumta į istorinį ir pasaulėžiūros užribį, sulaukia vis daugiau dėmesio. Visuomenės nuomonės apklausa, atlikta prieš porą metų, parodė, ką žmonės mano apie monarchijos restituciją. Dauguma, apie 66 proc., respondentų monarchiją vertina neigiamai, grįsdami savo nuomonę posakiu “Kas buvo, pražuvo". Tuo tarpu kas penktas apklaustasis (19 proc.) sutinka su monarchijos sugrįžimu, jeigu tik atsirastų tinkami pretendentai į sostą. Trys procentai tyrimo dalyvių pasiskelbė monarchistais. Daugiausia monarchijos šalininkų gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge. 31 procentas šių miestų gyventojų sutiktų, kad grįžtų imperatoriaus valdžia. Jeigu monarchijos restitucijos klausimas būtų sprendžiamas paskelbus referendumą, 10 proc. gyventojų būtų už monarchiją.
Romanovų dinastijos palikuonys neketina Rusijoje sugrąžinti monarchiją (ir kas jiems tą leistų!), jie teigia neketiną užsiimti politine veikla. Romanovų bandymai sugrįžti į tėvynę prasidėjo XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai žlugo komunistinis režimas. Nauja demokratinė valdžia 1991 metų lapkritį pakvietė į Sankt Peterburgą Rusijos imperatorių šeimos atstovus į iškilmes, skirtas istorinio pavadinimo sugrąžinimui šiaurinei sostinei. Tada pirmą kartą į Rusiją atvyko didysis kunigaikštis Vladimiras Kirilovičius (Rusijos garbės imperatorius nuo 1938 metų, Nikolajaus II pusbrolio, didžiojo kunigaikščio Kirilo, sūnus) su žmona, didžiąja kunigaikštiene Leonida Georgijevna. Romanovai susitiko su Maskvos ir visos Rusios patriarchu Aleksijumi II, apsilankė Šv.Petro ir Povilo sobore bei Piskariovo kapinėse. Po metų Romanovams buvo sugrąžinta Rusijos pilietybė. Tais pačiais metais mirė didysis kunigaikštis Vladimiras. Jis buvo palaidotas Šv.Petro ir Povilo sobore Sankt Peterburge. 1995 metais Rusijos valdžia leido palaidoti Šv.Petro ir Povilo sobore pirmųjų Rusijos imperatorių šeimos atstovų, išsiųstų į tremtį, palaikus - Kirilo Vladimirovičiaus ir jo žmonos Viktorijos Fiodorovnos, apie kuriuos didžioji rusų dauguma net nebuvo girdėjusi.
O dabar kalbama apie Romanovų dinastijos sugrįžimą į Rusiją. Kas turėtų sugrįžti? Dabar Romanovams atstovauja du asmenys - Rusijos imperatorių šeimos galva, pretendentė į sostą Marija Vladimirovna ir jo didenybė sosto įpėdinis ir didysis kunigaikštis Georgijus Michailovičius (imperatorienė našlė Leonida Georgijevna mirė 2010-05-24).
Visi jie gyvena Madride, ten turi nuosavą butą. Kito nekilnojamojo turto Romanovai neturi. Didžioji kunigaikštienė Marija Vladimirovna, kaip ir dera imperatoriško kraujo turinčiam asmeniui, užsiima visuomenine veikla. Vienintelis iš jų visų dirbantis yra 28 metų didysis kunigaikštis Georgijus Michailovičius - jis yra įmonės “Nornikel", kuriai vadovauja Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Stržalkovskis, patarėjas. Kunigaikštis yra šios firmos atstovas Europos Sąjungoje.
Georgijus Michailovičius išlaiko motiną. Kitas didžiosios kunigaikštienės pajamų šaltinis yra jos santaupos, protėvių palikimas. Tai leidžia jai normaliai gyventi.
Paremti Rusiją
Imperatorių šeimos nario bendradarbiavimas su firma “Nornikel" leidžia spėti, kokia kryptimi gali plėtotis Rusijos valdžios ir Romanovų bendradarbiavimas, jeigu pastarieji gautų ypatingą statusą. Gavę tokį statusą Romanovai būtų pasirengę remti valdančiuosius. Romanovų šeimos ryšiai gali praversti Rusijos valdžiai. Pavyzdžiui, galėtų padėti sureguliuoti santykius su Gruzija, nes juos sieja kraujo ryšiai su Gruzijos valdovais (Leonida Georgijevna kilusi iš Gruzijos kunigaikščių Bagrationų).
Yra ir komercinių sumanymų. Romanovai galėtų užsiimti rusiškų prekių reklama pasaulio rinkose. Ekspertų nuomone, valdžia neskuba teisiškai patvirtinti Romanovų statuso, baimindamasi pretenzijų į atimtą Romanovų turtą. Nors Romanovai teigia neketinantys reikšti pretenzijų. Kita vertus, sugrįžę į Rusiją Romanovai turės kažkur gyventi. Valstybė neketina jų išlaikyti, nes tai būtų per brangus malonumas, ypač krizės sąlygomis. Romanovai to ir nesitiki. Tačiau jie patys, kaip paaiškėjo, yra nepakankamai turtingi, kad galėtų įsigyti Maskvoje deramą būstą.
Kol kas dar net neaišku, kokie normatyviniai aktai yra reikalingi, kad Romanovų dinastijos atstovams būtų teisiškai pripažintas ypatingas statusas. Didžiosios kunigaikštienės Marijos Vladimirovnos kanceliarija mano, kad tai galėtų būti Rusijos prezidento dekretas ar Parlamento nutarimas. Tačiau patys deputatai į tokį sumanymą žiūri skeptiškai. Kaip teigia sociologai, šiuolaikinės monarchijos sąvokos paradoksas pagrįstas tuo, kad tikri imperatoriai niekam nebereikalingi.
Romanovų dinastija
Romanovų dinastija valdė Rusiją nuo 1613 iki 1917 vasario revoliucijos.
Šeimos pradininkas yra Andriejus Ivanovičius Kobyla - maskvietis bajoras, gyvenęs pirmoje XIV a. pusėje.
Giminę Romanovais imta vadinti XVI a. - Romanas buvo caro Ivano IV pirmosios žmonos Anastasijos brolis.
1613 metais caru tapęs Michailas Romanovas buvo pirmasis šios dinastijos Rusijos valdovas.
Paskutinis Romanovų caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 metų kovą, o 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis buvo sušaudyti.
Michailas Romanovas 1613-1645 m.
Aleksejus I 1645-1676 m.
Fiodoras III 1676-1682 m.
Sofija Romanova 1682-1689 m.
Ivanas V 1689-1696 m.
Petras I 1689-1725 m.
Jekaterina I 1725-1727 m.
Petras II 1727-1730 m.
Ana Romanova 1730-1740 m.
Ivanas VI 1740-1741 m.
Jelizaveta 1741-1762 m.
Petras III 1762-1762 m.
Jekaterina II 1762-1796 m.
Pavelas I 1796-1801 m.
Aleksandras I 1801-1825 m.
Nikolajus I 1825-1855 m.
Aleksandras II 1855-1881 m.
Aleksandras III 1881-1894 m.
Nikolajus II 1894-1917 m.
Michailas II 1917-1917 m.
Rolanda Strumilienė
