Gruzija: dar vienos revoliucijos belaukiant (II dalis)

Sunku atspėti kas bus, kai penktakoloninkams laukti nusibos, o naujos "gyvosios jėgos" Maskva daug parūpinti negalės? Kai tokiame didžiuliame mitinge matosi tik viena kita Gruzijos valstybės vėliava, tai galima spėti, kaip šis valstybiškumo simbolis kai kam yra tik "kabantis skuduras". Mums, esantiems toli nuo Gruzijos, mūsų "šaunieji lopatologai" gali stumti į viešumą ką tik sumąsto. Tačiau skaitytojų nemaža dalis jau dabar puikiai suvokia kokiame straipsnyje koks "pastipęs šuo" užkastas. Autorė Aistė Dačkutė straipsnyje bando laviruoti, kad visiems įtikti. Tai pernelyg sunki užduotis ir mažai naudinga, kai reikalingas tikslesnis situacijos suvokimas ir pozicijos aiškumas. Manau, kad Kremlius laiko Gruzija svarbiausiu savo interesų placdarmu Kaukaze ir nemanau, kad spaudimas Gruzijos jaunai demokratijai ir jos prezidentui Saakašviliui greitai apslobs. Svarbiausia, kad nebūtų suregstas ir pradėtas vykdyti koks nors "kontrevoliucijos" scenarijus, kuris gali ne raudonomis rožėmis, o krauju nudažyti miestų gatves. Kad to neatsitiktų, būtina visą laiką Gruzijos demokratijos šalininkams būti budriems, kad laiku sugebėti užkirsti kelią galimoms provokacijoms.

Tikriausiai Adamkaus "draugų" sąraše jau nėra Saakašvilio?

Kažkodėl nesigirdi dabar Lietuvos vadų balso? Kon tas znočia?

"Aptartame kontekste kyla klausimas, kas ateis po dar vienos romantiškai didvyriškos gatvių kovos už savo šalį? Susidaro įspūdis, jog opozicija ir piliečiai žaidžia žaidimą „pirmiausiai nuverskime, o paskui pagalvosime ką daryti“"
Tai visur taip yra- iš pradžių nuversti dabartinę valdžią, o pakui galvoti ką daryt toliau. tas pats ir Lietuvoje buvo- pirmiausia tikslas buvo nuverst dabartinę valdžią, o pakui jau kaip Dievas duos.