Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai išgyvena krizę, Baltijos valstybių premjerų susitikime konstatavo Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, kuris ryškių permainų šioje situacijoje nesitiki, artėjant Rusijos prezidento rinkimams.
ES ir Rusijos santykius antradienį vakare aptarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų kabineto vadovai, susirinkę į Baltijos Ministrų Tarybos posėdį Latvijoje netoli Valmieros esančioje Dikli pilyje.
Trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovai per darbo vakarienę daugiausia dėmesio skyrė santykių su Rusija problemoms, kurios spalio pabaigoje taip pat turėtų keliamos ES ir Rusijos viršūnių susitikime Portugalijoje.
Baltijos valstybėms didžiausių problemų kelia energetinių išteklių tiekimas iš Rusijos bei jų kainos, klausimų kelia ir išorinių ES sienų pralaidumas bei infrastruktūra pasienio punktuose - Baltijos valstybių sienos su Rusija drauge yra ir išorinės ES sienos.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai G.Kirkilas, Aigaras Kalvitis, Andrusas Ansipas susitikime išsakė vieningą nuomonę, kad įprastinės ginkluotės Europoje sutarties nuostatų turi laikytis visos šiai sutarčiai priklausančios šalys, todėl Rusija, premjerų teigimu, turi išvesti savo karines pajėgas iš separatistinių Gruzijos bei Moldovos regionų.
Liepos mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pristabdantį Rusijos dalyvavimą vykdant Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį. Pasitraukimas motyvuotas tuo, kad sutartis paseno ir esą nepagrįstai varžo Rusijos kariuomenės judėjimą savo teritorijoje.
Prezidentas Valdas Adamkus tokį sprendimą tuomet įvertino kaip Rusijos geranoriškumo ir noro palaikyti dialogą stoką.
Baltijos šalių premjerai taip pat aptarė Gruzijos siekį tapti NATO nare, kurį Baltijos šalys remia, bei Ukrainos parlamento rinkimų rezultatus, kurie turėtų užbaigti sudėtingą politinį laikotarpį, rinkimus nežymia persvara laimėjus provakarietiškoms partijoms.
