Finansinė krizė atvėrė naujas galimybes mafijai, nes bankai pastaruoju metu labai nenoriai dalija paskolas, teigia Italijos banko atstovė Maria Tarantola.
Skelbiama, kad Italijos Centrinio banko informacijos padalinys per praėjusius metus aptiko apie 15 tūkst. įtartinų finansinių transakcijų. Šis skaičius yra net 52 proc. didesnis lyginant su užpraėjusiais metais, kuomet įtarimų kėlė 21 tūkstantis. Iš jų pasitvirtino 4 tūkstančiai.
Mafijos išradingumui nėra ribų – pernai paaiškėjo jog legendine „Cafe de Paris“, išgarsėjusia po Federico Fellinio sukurto filmo „La dolce vita“, kaip priedanga naudojosi Kalabrijos mafijos grupuoti „'Ndrangheta“.
Universalinių parduotuvių tinklas tarnavo sicilietiškajai „Cosa Nostra“. Dabar įtariama, jog mafija naudojasi bendrovėmis „Telecom Italia Sparkle“ ir „FastWeb“.
Italijai – krizė, mafijai - pelnas
Tikimasi, jog pernai penkiais procentais susitraukusi Italijos ekonomika šiemet ūgtelės, tačiau jau dabar aišku, jog mafijos ji nepaveikė. Teigiama, jog šios apyvarta išaugo 4 procentais – iki 135 mlrd. eurų.
Teigiama, jog mafija valdo mažiausiai 11 procentų viso šalies BVP. Pasaulio mastu šie skaičiai gerokai kuklesni – 2-5 procentus.
Mafija įtakoja ir bankų politiką – pietuose, kur veikia stiprios mafijos grupuotės, bankų kreditavimo politika yra kur kas griežtesnė. Tas čia neretai skolinamasi iš vadinamųjų „krikšatėvių“.
Teigiama, jog mafija tiesiogiai veikia ūkio augimą – ten, kur jos grupuotės stipriausios, ekonomika auga lėčiausiai.
