Jaunas talentingas lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 m. vienas perskrido Atlantą. Taip simboliškai jis užbaigė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno didvyrišką, tačiau tragiškai pasibaigusį skrydį 1933-iaisiais. Paradoksalu, kad F. Vaitkaus skrydžio atminimą išsaugojo airiai, o ne lietuviai.
Pirmoji "Lituanica"
Apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį žino kiekvienas, nors kartą rankose laikęs dešimties litų banknotą. Jų skrydis prasidėjo lygiai prieš 78 metus. Apie šiuos du vyrus dainuojamos dainos, jų vardu pavadintos gatvės kone kiekviename mieste.
Istorijos šaltiniai teigia, kad du atkaklūs lakūnai 1932 m. nusipirko lėktuvą, kurį kruopščiai tobulino metus. Amerikos lietuviai surinko pinigų skrydžiui per Atlantą paremti, nes rimto rėmėjo taip ir neatsirado.
1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. lėktuvas "Lituanica" pakilo iš Niujorko. Įvykio liudininkai prisimena, kad lėktuvas pakilo sunkiai, nes buvo gausiai pakrautas degalais ir tepalais.
Jau liepos 16 d. vakarą uždegti Kauno radijo stoties bokštų žibintai laukė parskrendančių dangaus brolių. Aleksoto oro uoste buvo susirinkusi apie 25 tūkst. žmonių minia. Lėktuvas turėjo atskristi liepos 17 dieną apie 2-3 valandą nakties, tačiau didvyrių Lietuva nesulaukė.
Skrisdama pro Berlincheno miestelį, "Lituanica" nukrito dėl iki šiol vis dar neišaiškintų priežasčių. Tuo metu siautė didžiulė audra. Lėktuvas sudužo šalia Kuhdamo kaimo Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija).
Didvyrių testamentas
Praėjus vos porai metų, į dangų pakilo Felikso Vaitkaus pilotuojamas lėktuvas "Lituanica II". Narsuolis užsimojo atlikti S. Dariaus ir S. Girėno pradėtą darbą. Kartais sakoma, jog tai buvo pirmųjų lakūnų testamento išpildymas.
F. Vaitkus gimė 1907-aisiais lietuvių šeimoje. Jo tėvai į Ameriką emigravo dar 1904-aisiais. Legendinį skrydį finansavo Čikagos lietuvių bendruomenė.
1935 m. rugsėjo 21 d. F. Vaitkus vienmotoriu lėktuvu "Lituanica II" pakilo Floyd Benneto aerodrome Niujorke. Ore išbuvęs 23 valandas, įveikęs daugiau nei penkis tūkstančius kilometrų, jis jau skrido virš Airijos. Dėl blogo oro lėktuvas sunaudojo per daug degalų. Pilotas jautėsi pervargęs nuo kovų su audromis, todėl nusprendė leistis.
Lakūno žemėlapis buvo netikslus, jame nebuvo pažymėtas visai netoli esantis aerodromas. Besileisdamas ant laukų netoli Balinrobo miestelio, jis gerokai aplamdė savo lėktuvą. Iš pradžių manyta, kad orlaivis sudužo nepataisomai, tačiau netoliese esančiose dirbtuvėse buvo suremontuotas už 400 svarų.
Visas pasaulis sužinojo, kad drąsuolis lietuvis įveikė Atlantą, tačiau nepasiekė gimtinės. Pasklido legendos apie laimės kūdikį, kuris iš sudužusio lėktuvo išlipo be menkiausio įbrėžimo. Vien įveikti Atlantą vienam tais laikais buvo nutrūktgalviškas žygdarbis. F. Vaitkus buvo šeštasis įveikęs Atlantą lėktuvu ir ketvirtasis tai padaręs vienui vienas.
F. Vaitkaus skrydis pradžiugino ne tik Lietuvą, bet ir Airiją. Balinrobe F. Vaitkaus skrydžio minėjimas - didžiausia miestelio metų šventė. Čia įkurtas muziejus, kuriame eksponuojamos lėktuvo liekanos su F. Vaitkaus autografais. Eksponuojamos istorinės nuotraukos, surinkta lakūno biografija.
Po skrydžio F. Vaitkus keliavo po Lietuvą, kur tiek miestuose, tiek miesteliuose buvo sutinkamas didžiuliais paradais su kareivių rikiuotėmis ir orkestrais. Lietuviams šio lakūno žygdarbis tarsi nuplovė S. Dariaus ir S. Girėno paliktas žaizdas. Grįžęs į JAV, jis ir toliau tarnavo karinėse pajėgose. Studijavo aeronautiką Viskonsino universitete. Mirė Vokietijoje 1956 metais.
