Faktai: 1. Lietuvoje nebuvo SS lietuvių dalinių. 2Lietuva vienintelė tarpukariu teisė nacius3. Lietuva atsisakė benradarbiaudama su Vokietija prieš lenkus atsiimti Vilnių 4.Lietuvai žydų žudikus vadino žydšaudžiais - tai žodis - tautos nuosprendis, žymuo nusikaltėliams. Keista, jog komuniagos dar drįsta dabar taip vadinti mūsų tautą.
O ES - gai vokiečius vadinti žydšaudžiais dabar tabu... Užtenka to melo...

gal mus suvienys žydai,rusai ir vokiečiai-visos trys grobikės skirtingais keliais įžengė,užgrobė,plėšė,okupavo,kiršino,visos 3 pamiršo išeit,pjovėsi tarp savęs ir še ta tau-kalti Baltijos šalių žmonės vietoj to,kad deramai neatlyginta už amžiaus invazijas.Gerai,kad tie arabai ten juos aptildo,o tai nenustebčiau,kad vėl nukariautu Lietuvą,jeigu jau Amerika jiems po kojom...nebėr ką teisti,ponaį žydai-juos nuteisė ir ligos,ir dievas,o jūs juk db užsiėmę Palestinos teisimu ir žudymu-per mažai ten kraujo atsigeriat?

Nejaugi Tamsta manot, kad neįmanoma pažerti šimteriopai gausesnės bibliografijos apie lietuvių kolaboravimą su sovietiniais okupantais per daugiau kaip dešimt kartų ilgesnį laikotarpį, nei truko hitlerinė Lietuvos okupacija? Tačiau jokie tyrinėjimai nepateisina Zuroffo idiotizmo skųstis rusiškiesiems naciams, kad Lietuva persekioja tuos kelis išlikusius sukriošėlius savivaldos pareigūnus ne taip klaikiai, kaip to norėtųsi išprotėjusiam nuo keršto troškulio Zuroffui. Nejaugi nesuprantat, kad tokiu savo elgesiu Zuroffas sukelia tik tokią bjaurią neapykantą žydams, nusveriančią pagarbą ir užuojautą žydų skausmui, kurį tas apsiputojęs fanatikas iškelia aukščiau už kitų pasaulio tautų kentėtą skausmą? Normalių, neišprotėjusių Lietuvos žydų vietoje aš nedelsdamas atsiribočiau nuo Zuroffo antisemitiškos veiklos.

Kai perskaitysi, duosiu dar nurodu, ka paskaityt

Gerb. Antai,
Niekas niekur neišlindo ir nefantazuok, pasiskaityk literatura:
ABubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944), Vilnius: LGGRTC, 1998; Bubnys A. Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos 1941–1943 metais, Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2000, p. 151–180; Bubnys A. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje, Genocidas ir Rezistencija, Vilnius: LGGRTC,, 2002, Nr. 2(12), p. 81–103; Bubnys A. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Trakų apskrityje, Voruta, 2002 m. lapkričio 9 d., Nr. 21(519); Bubnys A. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas, Genocidas ir Rezistencija,Vilnius: LGGRTC, 2003, Nr. 1(13), p. 22– 40; Bubnys A. Kauno ir Vilniaus getų žydų policija (1941– 1944 m.), Genocidas ir Rezistencija,Vilnius: LGGRTC, 2005, Nr. 1(17), p. 66– 86; Bubnys. A. Šiaulių miesto ir Šiaulių apskrities žydu likimas, Šiaulių getas: kalinių sąrašai 1942, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2002, p. 42– 71; Brandišauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940–06 – 1941–09), Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996; Brandišauskas V. Lietuvių ir žydų santykiai 1940–1941 metais, Darbai ir dienos, Kaunas, 1996, Nr. 2(11); Brandišauskas V. Žydų nuosavybės bei turto konfiskavimas ir naikinimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, Genocidas ir Rezistencija, Vilnius: LGGRTC, 2002, Nr. 2(12), p. 104–113; Brandišauskas V. Žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metais, Genocidas ir Rezistencija, Vilnius: LGGRTC, 2004, Nr. 1(15), p. 86–107; Brandišauskas V. Holokaustas Kėdainių apskrityje, Genocidas ir Rezistencija,Vilnius: LGGRTC, 2005, Nr. 1(17), p. 87– 99; Buchaveckas S. Lygumų ir Stačiūnų valsčiai nacių okupacijos metais, Lygumai. Stačiūnai, Vilnius: Versme, 2001, p. 254– 272; Eidintas A. Lietuvos žydų žudynių byla, Vilnius: Vaga, 2001; Eidintas A. Žydai, lietuviai ir holokaustas, Vilnius: Vaga, 2002; Gražiūnas A. Lietuva dviejų okupacijų replėse, Vilnius: Tėvynės sargas, 1996; Latvytė–Gustaitienė N. Holokaustas Trakų apskrityje, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2003; Latvytė–Gustaitienė N. Holokaustas Trakų apskrityje, Voruta, 2003 m. gegužės 8 d., Nr. 9(531); Stankeras P. Lietuvių policija 1941–1944 metais, Vilnius: LGGRTC, 1998; Atamukas S. Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus pabaigos, Vilnius: Alma Littera, 1998; Puišytė R. Holokaustas provincijoje. Jurbarkas (1941 m. birželis – 1941 m. rugsėjis), Lietuvos archyvai. Ką byloja KGB dokumentai, Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas, 1999, Nr. 13, 77–85; Puišytė R. Masinės žudynės Lietuvos provincijoje, Žydų muziejus. Almanachas, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų muziejus, 2001, p. 174–201; Rukšėnas A. Veliuonos valsčiaus žydų genocidas 1941 m., Veliuona, Vilnius: Versmė, 2001, p. 264– 270; Rukšėnas A. Veliuonos žydų žūtis 1941 m., Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų darbai,Vilnius, 2003, Nr. LVI, p. 39– 47; Stang K. Kollaboration und Massenmord. Die litauische Hilfspolizei, das Rollkommando Hamann und die Ermordung der litauischen Juden, Frankfurt am Main, Berlin, Bern, New York, Paris, Wien: Peter Lang GmbH, 1996; Tauber J. Garsden, 24. Juni 1941, Annaberger Analen, 1997, Nr. 5, s. 117– 134; Dieckmann Chr. Überlegungen zur deutschen Besatzungsherschaft in Osteuropa 1941– 1944: Das Beispiel Litauen, Annaberger Analen, 1997, Nr. 5, s. 27– 47.

Va ir išlindo kagėbistinė yla iš Hario maišo. Iš pradžių atrodė toks ir protingas, ir objektyvus, o galų gale pasirodė, kas esąs, jei apskričių, valsčių savivaldos pareigūnus, burmistrus, viršaičius ir seniūnus, automatiškai priskiria prie atmatų-žydšaudžių, susitepusių žydų krauju. Tą patį teigė ir enkavėdistai, be jokio sąžinės graužimo siuntę į mirtį visus savivaldybių pareigūnus nepaisydami to, kad jie nei šaudė žydus, nei organizavo jų šaudymą, o tik neturėjo drąsos pakelti balso prieš žydų genocidą. Juk ir Zurofas turi omenyje ne tikruosius žydšaudžius, kuriuos jau seniai išgalabijo sovietai arba susodino į kalėjimus Vakarų valstybių teismai, o tik menkus likučius tų sukriošėlių pareigūnų, kažkada pasirašiusių kokį bereikšmį popiergalį, dubliuojantį okupacinės vokiečių valdžios įsakymus. Ką tada sakyti apie šimtus tūkstančių sovietinių LSSR pareigūnų, 50 metų uoliai dubliavusių nusikalstamus SSKP CK nutarimus? Pagal pasiutusį Zuroffo kerštingumą juos irgi reiktų persekioti visą likusį gyvenimą kaip tiesioginius genocido vykdytojus.

Maskva su žydomasonais. Tokia išvada.

"nacistiniai nusikaltėliai ... į šias šalis „masiškai grįžo“ iš emigracijos"

Įdomu iš kokių šalių tie nusikaltėliai "masiškai grįžo"?:))) Kaip Zurovas paaiškina, kad jie tose 'gerose' šalyse 50 metų nebuvo teisiami, jei kitos šalys tokios geros, tik Baltijos šalys blogos? Ar šitam pridurkui-ekstremistui logika negalioja? Man atrodo jis labai kenkia žydų įvaizdžiui.

Ir vel priviso tu zydu kaip tarakonu...

Zuroff kartoja tai, kas buvo parasyta visuose sovietiniuose vadoveliuose. Vyresne karta turetu tai puikiai prisiminti.