Bosnija ir Hercegovina yra atsidūrusi ant naujo karo slenksčio, nes užsitęsusi konstitucinė krizė grasina sugriauti visą politinę sistemą, perspėja šalies lyderiai.
Dar daugiau žibalo į ugnį įliejo Bosnijos serbų lyderių reikalavimai suteikti Bosnijos serbų respublikai nepriklausomybę, nes dabartinė šalis esą jau yra nebegyvybinga.
Gilėjantis etninis susiskaldymas grasina šaliai nauju pilietiniu karu. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų atmintyje vis dar yra gyvi prisiminimai apie 1992-1995 metais vykusį karą, kurio metu žuvo 110 tūkst. žmonių.
Aukšto rango Europos Sąjungos ir JAV diplomatai antradienį Sarajeve rengs neeilinį susitikimą, kurio metu bus ieškoma išeities iš šalį apėmusios konstitucinės krizės. Dabartinės konstitucija šaliai tarptautinės bendruomenės buvo primesta dar 1995 metais. Nuo to laiko šalis buvo sudaryta iš dviejų pusiau nepriklausomų darinių – Bosnijos serbų respublikos ir Musulmonų-kroatų federacijos.
Šiuos du darinius sieja tik silpnos centrinės valdžios institucijos, kurių funkcionavimą dar labiau apsunkina etniniai nesutarimai.
Serbai teigia, kad bandymas vykdyti konstitucinę reformą ir sukurti stipresnę centrinę valdžią tėra siekis pakirsti Bosnijos serbų pozicijas ir absorbuoti juos į stipresnę unitarinę valstybę.
Bosnijos serbų premjeras Miloradas Dodikas teigia, kad siūlomi konstituciniai pokyčiai yra „nebūtini ir nepriimtini“. Jis ragina, kad į naująją konstituciją būtų įtraukta sąlyga apie teisę rengti referendumą dėl Bosnijos serbų respublikos atsiskyrimo.
Bosnijos musulmonų partijos, kuri yra didžiausia bosniakams atstovaujanti partija, lyderis Suleimanas Tihičius teigia besibaiminantis, kad šalis gali įklimpti į naują karą. „Jei viskas tęsis taip kaip dabar, neabejotina, kad kils konfliktas. Lieka tik klausimas, kokio pobūdžio konfliktas tai bus ir kiek laiko jis truks – 3 mėnesius, pusmetį ar metus?“ - teigė S. Tihičius.
Lordas Ashdownas, kuris nuo 2002 iki 2006 metų ėjo tarptautinės bendruomenės aukščiausiojo atstovo pareigas Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat reiškia savo susirūpinimą. „Tai – esminis momentas ir, jei tarptautinė bendruomenė nesugebės jo išspręsti, tai Bosnijai rizikuoja judėti dezintegracijos link“ - teigė lordas Ashdownas.
JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jimas Steinbergas antradienį vyks į Sarajevą, kur kartu su Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu bei ES plėtros komisaru Olli Rehnu bandys rasti išeitį iš susidariusios aklavietės.
Briuselis kaip paskatą vykdyti konstitucines reformas siūlo Bosnijai ir Hercegovinai galimybę ateityje prisijungti prie ES. Tačiau Briuselio pareigūnai perspėja, kad Bosnija iki narystės turi tapti funkcionuojančia valstybe. Dabar Bosnija ir Hercegovina tėra tarptautinės bendruomenės valdomas protektoratas. Aukščiausias galias centrinės valdžios institucijose turi tarptautinės bendruomenės skiriamas aukščiausiasis atstovas, kuris gali vetuoti įstatymus ar atleisti vietinius pareigūnus.
