miloradas dodikas

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas penktadienį pasirašė prieštaringai vertinamą teisės aktą, pranešė jo biuras, todėl gali kilti konfliktas su šalies tarptautiniu pasiuntiniu. Pirmojo iš dviejų prieštaringai vertinamų įstatymų pasirašymas buvo paskutinis iš daugybės įtampą didinančių politinių žingsnių, kuriuos inicijavo M. Dodikas, jau seniai siekiantis atsiskyrimo nuo centrinių institucijų.

Bosnijos ir Hercegovinos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas tapo Serbų Respublikos prezidento rinkimų nugalėtoju, ketvirtadienį paskelbė rinkimų pareigūnai, perskaičiavę balsus po opozicijos išreikšto nepasitenkinimo. Perskaičiavimas „patvirtino, kad laimėjo serbų tautai atstovaujantis kandidatas Miloradas Dodikas, kuris pirmavo... ir surinko daugiausia balsų“, sakė Bosnijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Suadas Arnautovičius.

Bosnijos serbų siekiui atsiskirti keliant nuogąstavimus, kad vėl gali kilti konfliktas tarp bendruomenių, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sekmadienį  išreiškė susirūpinimą dėl politinės padėties Bosnijoje. „Padėtis Bosnijoje kelia kaip niekad daug nerimo, ji niekada nebuvo lengva, tačiau dabartinės išcentrinės tendencijos tikrai kelia didelį nerimą“, – sakė jis. Miuncheno saugumo konferencijoje.

Buvusio CŽV karininko Michaelo J. Sulicko teigimu, vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų yra Vakarų struktūrų silpninimas ir vertybių diskreditavimas, o taip pat NATO kompromitavimas, rašoma lenkų „Polityka“. Savo interviu jis pareiškė, kad dabar Rusijos karinė pergalė prieš Šiaurės Atlanto aljansą atrodo labai jau abejotina, todėl Maskva veiks tikslinėmis kryptimis, ir kita rusų diversija tariamai vyks Balkanuose, kur iki šiol likęs nestabilus regionas, nepaisant praė...

Dviejuose Bosnijos ir Hercegovinos miestuose šeštadienį vyks du koncertai, skirti paminėti prieš 100 metų Sarajeve įvykdytam nužudymui, kuris išprovokavo Pirmąjį pasaulinį karą. Faktas, kad tie renginiai vyks atskirai, daug byloja apie praeities šešėlių temdomą Bosniją, kuri ir praėjus šimtmečiui po to, kai vienas vietos serbas nušovė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį erchercogą Pranciškų Ferdinandą tebėra smarkiai susipriešinusi šalis.

 Padrąsintas įvykių Ukrainoje, Bosnijos serbų lyderis antradienį pareiškė, kad jo šalis turėtų tapti trijų valstybių konfederacija, ir dar kartą pagrasino surengti referendumą dėl atsiskyrimo, jeigu jo pasiūlymas nebus įgyvendintas. Bosnijos ir Hercegovinos autonominės Serbų respublikos prezidentas Miloradas Dodikas jau seniai pasisako už šalies suskaldymą, tačiau pradėjo dar aktyviau reikštis artėjant spalį vyksiantiems rinkimams, kurie kelia grėsmę aštuonerius metus trukusiam jo valdymui.

Derybos dėl Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinės reformos baigėsi taip ir nedavusios jokių apčiuopiamesnių rezultatų. Derybos buvo surengtos Europos Sąjungos ir JAV iniciatyva. Per jas mėginta rasti išeitį iš šalį apgaubusios politinės krizės, keliančios pavojų valstybės gyvavimui. Dabar baiminamasi, kad, prabėgus 14 metų nuo šalį nuniokojusio karo pabaigos, Bosnijoje ir Hercegovinoje gali kilti naujas etninis konfliktas.

Bosnija ir Hercegovina yra atsidūrusi ant naujo karo slenksčio, nes užsitęsusi konstitucinė krizė grasina sugriauti visą politinę sistemą, perspėja šalies lyderiai. Dar daugiau žibalo į ugnį įliejo Bosnijos serbų lyderių reikalavimai suteikti Bosnijos serbų respublikai nepriklausomybę, nes dabartinė šalis esą jau yra nebegyvybinga. Gilėjantis etninis susiskaldymas grasina šaliai nauju pilietiniu karu.

Tarptautinė bendruomenė suteikė Bosnijai ir Hercegovinai vos kiek daugiau nei savaitę laiko tam, kad šalis susitartų dėl konstitucinės reformos. Žurnalas „Der Spiegel“ apie Bosnijai iškikusias kliūtis kuriant veiksmingą valstybę kalbėjo su tarptuaitnės bendruomenės aukštuoju atstovu Bosnijai ir Hercegovinai Valentinu Inzko. Bosnija ir Hercegovina vis labiau yra spaudžiama iki spalio 20 dienos susitarti dėl konstitucinės šalies roformos.