„Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios. Todėl vertiname tai, kad vis daugiau ES valstybių narių skiria savo ekspertus šiam projektui“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas – nuolatinis pajėgumas, kuris gali būti panaudotas tiek ES viduje, tiek remiant ES partnerius ir ES karines bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas.
Šiuo metu kibernetinio greitojo reagavimo komandą sudaro 8–12 nacionaliniu lygmeniu deleguotų kibernetinio saugumo ekspertų iš šešių ES valstybių narių – Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos.
Ši komanda gali būti naudojama kaip atsakas į kibernetinius incidentus ir krizes bei kaip prevencinė priemonė, pavyzdžiui, pažeidžiamumo vertinimui, rinkimų stebėjimui.
Prie pajėgumo prisijungus Belgijai ir Slovėnijai, dalyvių skaičius išaugo iki aštuonių.
Anot KAM, Lietuvos vadovaujamas kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra laikomas vienu iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų.
2021-ųjų gegužę šis projektas pasiekė pilną operacinį pajėgumą.
