Pagrindinė pasienio užminavimo problema yra ta, kad Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, yra pasirašiusi Otavos konvenciją dėl priešpėstinių nenaudojimo. Dabar Lenkijoje jau kyla klausimų, ar reiktų trauktis iš šios konvencijos, rašoma „Rzeczpospolita“.
Lenkijos parlamento gynybos komiteto suformuotoje spec. parlamentarų grupėje, kuri yra atsakinga už šalies gynybos stiprinimą, netrukus prasidės debatai dėl inžinerinių įtvirtinimų šalies rytiniame pasienyje įrengimo. Analogiškus įtvirtinimus pasienyje, taip vadinamąją Baltijos gynybos sieną, neseniai paskelbė įsirengsiančios Lietuva, Latvija ir Estija.
Baltijos gynybos siena
2024 m. sausį Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė bendrą susitarimą kurti taip vadinamąją Baltijos gynybos liniją Rusijos pasienyje, kuri kartu su lenkų įtvirtinimais pasienyje su Baltarusija, turėtų suformuoti tam tikrą „geležinę uždangą“.
Tačiau kol kas yra diskutuojama, ar reiktų rengiant įtvirtinimus naudotis priešpėstinėmis minomis. Dar vienas problema yra ta, kad visos išvardintos šalys yra 1997-ųjų Otavos sutarties narės. Remiantis šiuo tarptautiniu susitarimu, yra draudžiama kaupti ir naudoti priešpėstines minas.
Otavos sutartis
Otavos sutartis arba Konvencija dėl priešpėstinių minų draudimo, buvo pasirašyta 133 valstybių, įskaitant ir Lenkiją ar Baltijos šalis. Ratifikavusi šią sutartį Lenkija sunaikino daugiau nei 1 mln. turėtų minų.
Nepaisant to, priešpėstinės minos aktyviai naudojamos kare Ukrainoje, tiek rusų, tiek ir ukrainiečių – abi kariaujančios valstybės nėra prisijungusios prie sutarties. Lenkijoje šiuo metu keliamas klausimas, ar nereiktų valstybei pasitraukti iš tarptautinio sutarimo.
Kai kurie ekspertai pažymi, jog bandymas užminuoti savo teritoriją rodytų pasirengimą kovoti savo žemėje, o to iš principo norima išvengti.
„Tokio sprendimo priėmimas iš esmės reikštų karinių operacijų vykdymą jos teritorijoje. Būtent tokios situacijos Lenkija norėtų išvengti, bandydama neprileisti priešo prie šalies sienų, įskaitant aviacijos ir raketų artilerijos, ypač tolimosios, panaudojimą“, – „Fokus“ cituojama Lenkijos tarptautinių santykių universiteto analitikė Anna Maria Diener.
Alternatyvus sprendimas
Varšuva kol kas neskuba trauktis iš priešpėstinių minų draudimo sutarties, tuo labiau, kad yra ir trečia galimybė – ne tik naudoti itin pavojingas civiliams minas ar palikti neapsaugotą pasienį.
Ekspertai siūlo svarstyti ir „išmaniųjų minų“ variantą pasienyje statant užkardas. Pavyzdžiui, operatorius gali aktyvuoti ar deaktyvuoti, ar net nuotoliniu būdu neutralizuoti užminuotą lauką, kuriame būtų išdėstytos prieštankinės ar prieš šarvuotas mašinas nukreiptos minos.
Pažymima, kad Lenkija jau turi tokią sistemą, sukurtą programos „Rowan“ pagrindu, kurią ir užpatentavo lenkų inžinieriai.
Otavos konvencija nedraudžia naudoti panašaus pobūdžio sprogstamųjų užtaisų. Tokias sistemas jau naudoja ir kitos šalys, įskaitant Suomiją, Didžiąją Britaniją ir Estiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
