JAV šaltiniai: kitą savaitę numatyti nauji Izraelio ir Libano pokalbiai
JAV duomenimis, kitą savaitę Vašingtone numatyti nauji Izraelio ir Libano atstovų pokalbiai. Jie turėtų vykti ketvirtadienį ir penktadienį, agentūrai „dpa“ sakė JAV valstybės departamento pareigūnas. Konkrečių duomenų apie dalyvius jis nepateikė. Libano vyriausybės šaltinis agentūrai teigė, kad JAV spaudžia deeskaluoti padėtį Libane.
Čia jau tris savaites galioja trapios paliaubos tarp Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės ir Izraelio. „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio pajėgos vis tęsia apsišaudymus.
Pastaruoju metu Vašingtone jau vyko dveji tiesioginiai pokalbiai ambasadorių lygiu tarp Izraelio ir Libano. Po abiejų šalių atstovų susitikimo Balstuosiuose rūmuose praėjusio mėnesio pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubų tarp „Hezbollah“ Libane ir Izraelio pratęsimą dar kelioms savaitėms. Oficialiai galiojusios paliaubos tuo metu artėjo prie pabaigos.
Remiantis ankstesniais Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pareiškimais, Izraelis tiesioginėmis derybomis siekia ilgalaikio taikos susitarimo su Libanu. B. Netanyahu reikalauja ir „Hezbollah“ nuginklavimo.
Libano vyriausybė nori ilgalaikių paliaubų ir Izraelio pajėgų pasitraukimo iš Pietų Libano. Izraelis ten nustatė vadinamąją „saugumo zoną“. Libano vadovybė tuo tarpu kalba apie Libano žemės okupaciją.
Iranas: JAV derybų pasiūlymas vis dar analizuojamas
Irano vyriausybė, jos pačios duomenimis, toliau analizuoja JAV pasiūlymą dėl derybų. Teheranas dar neatsakė Vašingtonui, valstybinei naujienų agentūrai „Irna“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai. Kai tik konsultacijos bus baigtos, rezultatas esą bus perduotas JAV per tarpininką Pakistaną.
Šiuo metu Baltieji rūmai laukia Irano reakcijos į vienašališką 14 punktų susitarimo memorandumą. Tikslas, be kita ko, yra sukurti pagrindą deryboms, kad būtų užbaigtas karas. Taip pat kalbama apie JAV sankcijų sušvelninimą bei susitarimus dėl Hormuzo sąsiaurio ateities. Be to, norima sukurti pagrindą branduolinėms deryboms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu buvo nusiteikęs optimistiškai, kad netrukus gali būti pasiektas susitarimas. Jei susitarimo nebus, vėl prasidės bombardavimas, kuris „deja, bus daug didesnio masto ir intensyvumo nei anksčiau“, sakė jis viename interviu.
Šaltiniai: Jungtiniai Arabų Emyratai „apeina“ Hormuzo sąsiaurio blokadą
Nepaisant Irano vykdomos blokados, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), anot šaltinių, ribotai gabeno naftą per Hormuzo sąsiaurį. Valstybinis koncernas „Adnoc“ balandį iš Persijos įlankos išplukdė kelis milijonus barelių naftos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė keli su situacija susipažinę šaltiniai. Tai rodo ir laivų stebėjimo duomenys.
Kad išvengtų gresiančių atakų iš Irano, tanklaiviai esą išjungė savo vietos nustatymo sistemas. Tai nėra neįprasta: Irano laivai, apeinantys JAV blokadą, taip pat išjungia šias sistemas, kurios tarnauja ir apsaugai nuo susidūrimų. „Adnoc“ atsisakė komentuoti pranešimą.
Valstybinis koncernas taip balandį keturiais tanklaiviais iš Persijos įlankos išgabeno mažiausiai 6 mln. barelių dviejų skirtingų rūšių naftos. Tai rodo „Kpler“ laivų stebėjimo duomenys ir „SynMax“ palydoviniai duomenys.
Remiantis pateikta informacija, už pavojingos zonos ribų krovinys arba buvo perpumpuojamas į kitus laivus, arba laikinai iškraunamas Omane, arba gabenamas tiesiai perdirbimo įmonėms Azijoje. Eksportuotas kiekis atitinka tik nedidelę dalį to, ką JAE parduodavo prieš JAV ir Izraeliui pradedant Irano puolimą. Tačiau minėtas elgesys rodo, kokia rizikai pasiruošę gamintojai ir pirkėjai.
Sumažėjus naftos pasaulio rinkoje, jos kaina pakilo virš 100 dolerių už barelį.
Koks pavojingas šiuo metu yra maršrutas, rodo pirmadienio incidentas. JAE duomenimis, Iranas sąsiauryje dronais atakavo tuščią „Adnoc“ tanklaivį. Hormuzo sąsiauriu paprastai gabenama penktadalis pasaulio žalios naftos.
Irano prezidentas Pezeshkianas teigia susitikęs su aukščiausiuoju lyderiu Khamenei
Irano prezidentas Masudas Pezeshkianas ketvirtadienį pareiškė susitikęs su aukščiausiuoju šalies lyderiu Mojtaba Khamenei, nesirodančiu viešumoje nuo savo paskyrimo kovo pradžioje, tačiau M. Pezeshkianas nenurodė, kada įvyko jų susitikimas.
„Per šį susitikimą labiausiai mane sužavėjo aukščiausiojo Islamo revoliucijos lyderio vizija ir nuolankus bei nuoširdus požiūris“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše sakė M. Pezeshkianas.
Pranešta, kad M. Khamenei buvo sužeistas per smūgius pirmąją karo Artimuosiuose Rytuose dieną, kai žuvo jo tėvas ir pirmtakas Ali Khamenei. Nuo paskyrimo jis paskelbė tik rašytinius pareiškimus.
Irano ambasada neigia, kad ginkluotosios pajėgos Hormuzo sąsiauryje smogė į Pietų Korėjos laivą
Irano ambasada ketvirtadienį paneigė, kad jos ginkluotosios pajėgos prisidėjo prie sprogimo, nuo kurio šią savaitę Hormuzo sąsiauryje nukentėjo Pietų Korėjos laivas.
Sprogimas ir gaisras su Panamos vėliava plaukiojančiame krovininiame laive „HMM Namu“, kuriame buvo 24 įgulos nariai, įvyko pirmadienį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pareiškė, kad Iranas „paleido kelis šūvius“ į šį laivą, ir paragino Pietų Korėją prisijungti prie Amerikos operacijų, kuriomis siekiama atkurti įprastą laivybą iš esmės uždarytame vandens kelyje.
Teherano ambasada ketvirtadienį pareiškime nurodė, kad „griežtai atmeta ir kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus dėl Irano Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo incidente, kurio metu Hormuzo sąsiauryje buvo apgadintas korėjiečių laivas“.
Nuo tada, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario pabaigoje inicijavo smūgius prieš Iraną, Teheranas „ne kartą pabrėžė, kad Hormuzo sąsiauris yra neatsiejama jo gynybinės geografijos dalis“, tvirtino ambasada.
„Todėl norint saugiai perplaukti Hormuzo sąsiaurį reikia visiškai laikytis taikomų taisyklių“, – pažymėjo ambasada.
„Tokiomis aplinkybėmis bet koks deklaruojamų reikalavimų ir operatyvinės realybės nepaisymas (…) gali lemti nenumatytus incidentus“, – sakė ambasada.
„Atsakomybė už tokius padarinius tenka toms šalims, kurios tęsia tranzitą ar veiklą toje teritorijoje, tinkamai neatsižvelgdamos į šiuos aspektus“, – tikino ambasada.
Nuskambėjus D. Trumpo pastaboms, Pietų Korėja pareiškė, kad „peržiūrės savo poziciją“ dėl prisijungimo prie JAV operacijų, skirtų palydėti laivus sąsiauryje.
Tačiau patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Wi Sung-lacas trečiadienį nurodė, kad sustabdžius programą „Laisvės projektas“ (angl. Project Freedom) peržiūra tapo nereikalinga.
Siūlo Trumpui patylėti: koją Irane pakšti gali jo ego
JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolatinis Irano lyderių menkinimas neramina dalį arabų ir JAV pareigūnų, išmanančių Artimųjų Rytų reikalus. Jie baiminasi, kad tokie įžeidimai gali tapti didele kliūtimi siekiant iš tikrųjų užbaigti karą, kuris sėja chaosą pasaulio ekonomikoje, praneša „Politico“.
Šie pareigūnai nerimauja dėl to, ar D. Trumpas sugebės parodyti pakankamai pagarbos Irano islamistų lyderiams, kad šie galėtų paskelbti tam tikrą pergalę, net jeigu sutiktų su JAV reikalavimais, dėl kurių jie taptų silpnesni kariniu požiūriu.
Pasak „Politico“ kalbintų 10 esamų ir buvusių JAV bei arabų šalių pareigūnų, D. Trumpas linkęs prisiminti nuoskaudas, tyčiotis iš oponentų ir tvirtinti, kad jis viską laimi, todėl tai neteikia vilčių tiems, kurie tikisi, kad karą pavyks užbaigti diplomatinėmis priemonėmis.
„Jis labai nori, kad tai baigtųsi. Tačiau iraniečiai kol kas atsisako duoti, ko jis nori, kad jis galėtų išsaugoti savo reputaciją ir pasitraukti. Regis, jis nesupranta, kad jiems taip pat reikia išsaugoti reputaciją“, – apie D. Trumpą komentavo aukšto rango pareigūnas iš vienos Persijos įlankos šalies, žinantis apie taikos derybų eigą.
Buvęs diplomatas: būtų geriau, jei Trumpas mažiau kalbėtų
Anot Michaelo Ratney, buvusio JAV ambasadoriaus Saudo Arabijoje, idealiausiu atveju D. Trumpas nekalbėtų nieko, o su Iranu derėtųsi jo pasiuntiniai.
„Jokios žinutės socialinėse platformose, jokio viešo komentaro, jokio grasinimo, jokio komplimento. Tiesiog leisk savo derybininkams derėtis“, – sakė M. Ratney.
Tačiau D. Trumpas dažniausiai elgiasi priešingai.
Pastarosiomis savaitėmis jis Irano atstovus išvadino „išprotėjusiais benkartais“, kurie yra „psichiškai nesveiki“. D. Trumpas grasino sunaikinti „visą Irano civilizaciją“ ir keletą kartų kartojo, esą JAV kariniu požiūriu jau nugalėjo Iraną.
JAV prezidentas dažnai tokiais įžeidimais ir grasinimais svaidėsi tuo metu, kai jo pasiuntiniai tarėsi dėl karo užbaigimo, kuris paveikė naftos, trąšų ir kitų pasaulio ekonomikai svarbių produktų tiekimą.
Iranas atsako tuo pačiu
Anot „Politico“, iraniečiai taip pat atsakė įžeidimais. Teheranas ne tik kūrė vaizdo įrašus su „Lego“ figūrėlėmis, kuriuose pašiepiamas D. Trumpas, bet ir šaipėsi iš jo įrašų socialinėse platformose.
Balandžio viduryje su Irano valdžia siejamas leidinys „Tehran Times“ paskelbė, kad Irano nacionalinė psichologijos ir konsultavimo organizacija paragino „vardan pasaulinės taikos patikrinti JAV politikos lyderių, ypač Donaldo Trumpo, psichinę sveikatą“.
Abi pusės norėtų skelbti pergalę
Įprastai abi diplomatinių derybų pusės nori paskelbti savo pergalę konflikte. Tačiau diplomatai ir analitikai teigia, kad, šiuo atveju, atviras klausimas, ar abi pusės sugebės susitaikyti su tuo, kad ir kita skelbs apie savo pergalę.
2015 m. susitarimas dėl branduolinės programos parodė, kad Irano režimas gali pritarti susitarimui, kuriame tiek Teheranas, tiek JAV skelbia sėkmę.
To proceso metu – daugelio griežtai Irano klausimu nusiteikusių politikų nusivylimui – JAV prezidentas Barackas Obama ir jo patarėjai parodė didelę pagarbą ir susivaldymą Irano atžvilgiu.
Tačiau D. Trumpas reikalauja, kad Iranas sutiktų su besąlygine kapituliacija, atkreipia dėmesį „Politico“.
Pasak esamų ir buvusių JAV ir arabų pareigūnų, nors Irano režimas ir vykdo represijas, bet jis vis tiek turi atsižvelgti į tai, ką apie jį mano eiliniai iraniečiai.
Jeigu D. Trumpas aiškins, esą būtent jis yra derybų su Teheranu laimėtojas, Irano režimas dėl to gali atrodyti silpnas, o tai paskatintų neramumus šalyje.
Irane – garbė aukščiau visko
„Politico“ rašo, kad Irano kultūroje ypač vertinamas garbės išsaugojimas, o gėda tenka ne tik vienam asmeniui, bet ir jo šeimai ar visai šaliai.
Dauguma iraniečių, net ir tie, kurie nekenčia islamistų režimo, yra nepatenkinti JAV kišimusi į jų šalies reikalus praeityje, pavyzdžiui, JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vaidmeniu 1953 m. perversme, sustiprinusiame monarchiją.
Kai kurie pareigūnai ir analitikai svarsto, ar Iranas ims pavyzdį iš Šiaurės Korėjos ir galiausiai vis tiek sieks turėti branduolinį ginklą nepaisant jokių susitarimų su JAV. Jie primena, kad D. Trumpas negrasina pulti branduolinį ginklą turinčios Š. Korėjos.
„Irano vadovybė itin akcentuoja orumo ir pagarbos svarbą, nors pati dažnai elgiasi pasibaisėtinai“, – sako buvęs vienos Vakarų valstybės pareigūnas, kuris bendraudavo tiesiogiai su Irano atstovais.
„Jų požiūriu, drastiški D. Trumpo Baltųjų rūmų komentarai sumenkina JAV ir tik sustiprina jų pačių savivertę, nes jie jaučiasi besipriešinantys supuvusiam ir amoraliam priešininkui“, – sako šis pareigūnas.
ELTA primena, kad nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karo veiksmai tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano, Teheranas grasinimais ir atakomis faktiškai sustabdė laivybą per Hormuzo sąsiaurį, o Vašingtonas įvedė jūrų blokadą įplaukiantiems į Irano uostus ar iš jų išplaukiantiems laivams.
Balandžio 8 d. tarp Irano ir JAV įsigaliojo paliaubos, bet derybos dėl taikos sustojo nesutariant dėl Irano branduolinių ambicijų ir Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
Macronas ragina Iraną duoti leidimą jūrų misijai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Irano prezidentą Masoudą Pezeshkianą sudaryti sąlygas neutraliai jūrų misijai Hormuzo sąsiauryje.
Jis per pokalbį telefonu su M. Pezeshkianu propagavo Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės planuojamą daugiašalę misiją, kuri galėtų padėti atkurti pasitikėjimą laivų savininkų ir draudikų gretose, trečiadienį tinkle „X“ rašė E. Macronas.
Pastarojo meto įvykiai aiškiai parodė, kokia naudinga galėtų būti tokia misija, tikino E. Macronas. Jis ragino M. Pezeshkianą pasinaudoti šia proga ir taip pat ketino aptarti šį klausimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Ramybės atkūrimas sąsiauryje padės paspartinti derybas dėl branduolinės programos, raketų klausimo ir padėties regione“, – sakė E. Macronas.
„Europiečiai, nuo kurių priklauso sankcijų panaikinimas, atliks savo vaidmenį“, – nurodė jis.
Misija dėl savo pobūdžio išliktų neutrali kariaujančių šalių atžvilgiu. Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ dislokavimas sąsiaurio apylinkėse turėtų būti vertinamas misijos kontekste, teigė E. Macronas.
„Visos šalys turi nedelsdamos ir besąlygiškai atšaukti sąsiaurio blokadą. Prieš konfliktą vyravusi visiška laivybos laisvė turi būti sugrąžinta visam laikui“, – pažymėjo jis.
Pasak Eliziejaus rūmų, Prancūzijos požiūriu siekiama įtikinti Jungtines Valstijas atšaukti savo jūrų blokadą, taip paskatinant Iraną mainais pradėti esmines derybas ir atšaukti Hormuzo sąsiaurio blokadą.
Prancūzija savo mintis derino su artimais partneriais, tvirtino vienas aukšto rango diplomatas.
Trumpas skelbia apie derybų su Iranu eigą: sutarta dėl branduolinių ginklų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas sutiko neturėti branduolinių ginklų, taip parodydamas, kad esama pažangos vykstančiose dvišalėse derybose.
„Žiūrėkite, viskas labai paprasta. Iranas negali turėti branduolinio ginklo, nes, kad ir kokie jie būtų atkaklūs, mes norime, kad jie liktų gyvi. Mes norime, kad jūs visi liktumėte gyvi“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
„Iranas negali turėti branduolinio ginklo, ir jo neturės, jie sutiko su tuo, be visų kitų dalykų. Per pastarąsias 44 valandas turėjome labai geras derybas, ir labai tikėtina, kad pasieksime susitarimą.“
Jis pridūrė, kad Teheranas taip pat sutiko su kitais punktais, tačiau nepateikė daugiau detalių.
Anksčiau Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghai sumenkino pranešimus, kad susitarimas yra arti, pavadindamas juos perdėtais.
E. Baghai naujienų agentūrai ISNA sakė, kad Iranas nagrinėja JAV pasiūlymą ir savo atsakymą perduos per tarpininką Pakistaną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Irane aidi sprogimai: pranešama apie incidentus prie Hormuzo sąsiaurio
Pasak Irano naujienų agentūrų, viename Irano mieste ir vienoje jo salų buvo girdėti sprogimai.
Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Bandar Abaso miesto gyventojai girdėjo kelis garsus, panašius į sprogimus, tačiau jų kilmė ir vieta kol kas nežinomos.
Agentūra „Mehr“ teigė, kad sprogimų garsai buvo girdėti Kešmo saloje.
Bandar Abasas yra į šiaurę nuo Hormuzo sąsiaurio.
Paliaubos Irano konflikte galioja jau kiek daugiau nei mėnesį, tačiau karinė įtampa išlieka didelė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pareiškė optimizmą, kad netrukus gali būti pasiektas susitarimas su Irano vadovybe.
Apie sprogimus pranešė ir kitos Irano žiniasklaidos priemonės. Izraelio kariuomenė sakė nežinanti apie tokį smūgį.