ES griežtai pasmerkė husių smūgį Saudo Arabijos tanklaiviui
Europos Sąjunga (ES) pasmerkė Irano remiamų husių smūgį Saudo Arabijos tanklaiviui Raudonojoje jūroje, pavadindama jį „nepriimtinu“ ir „neteisėtu“.
Šis smūgis dar labiau kaitina ir taip nestabilią padėtį regione, ketvirtadienį kritikavo ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Husiai „turi nutraukti visus veiksmus, keliančius grėsmę tarptautinei laivybai ir jūrininkų gyvybėms“ ir „paisyti tarptautinės teisės“, reikalavo ji.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai paskelbė blokuosiantys Saudo Arabijos uostus, husiai, jų pačių duomenimis, apšaudė du Saudo Arabijos naftos tanklaivius. Pasak Saudo Arabijos, į vieną laivą buvo pataikyta, jame kilo gaisras. Tai gali reikšti, kad Irano karo fone galbūt atsiveria dar vienas frontas. K. Kallas kalbėjo apie „pavojingą eskalaciją“.
Pasak ES užsienio politikos įgaliotinės, ES karinė jūrų misija „Aspides“ ir toliau „tvirtai pasiryžusi saugoti laivybos laisvę visiems Raudonojoje jūroje ir besiribojančiuose tarptautiniuose vandenyse“.
ES sprendimą dėl misijos priėmė 2024 m. vasarį. Jos uždavinys yra apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje nuo Irano remiamų husių atakų. Mandatas apima ir Persijos įlanką bei Hormuzo sąsiaurį, tačiau šiuo metu operacinė užduotis apsiriboja teritorija į pietus nuo Omano Maskato uosto.
Jordanija ir Kuveitas skelbia atrėmę Irano atakas
Po naujausių JAV smūgių prieš Iraną Jordanija ir Kuveitas praneša atrėmę Irano atakas prieš savo teritoriją.
Jordanijos kariuomenė pareiškė ketvirtadienio rytą numušusi tris Irano raketas, ketvirtoji nukrito negyvenamoje teritorijoje. Be to, neutralizuoti šeši dronai.
Irano revoliucinė gvardija, pasak Irano valstybinės televizijos, Jordanijoje sunaikino JAV karinės įrangos. Be kita ko, esą smogta radarų sistemoms, oro gynybos sistemai „Patriot“ ir sraigtasparnių angarui.
Kuveito kariuomenė, jos duomenimis, atrėmė „priešo dronų pavojų“. Irano revoliucinė gvardija paskelbė smogusi Kuveite esančiai JAV karinių oro pajėgų bazei „Ali al-Salem“, dykumų stovyklai „Udairi“ ir telekomunikacijų objektui, pranešė valstybinė televizija.
Irano kariuomenė taip pat paskelbė atakavusi bazę „Ali al-Salem“, taip pat Kuveite esančias JAV karines bazes „Doha“ ir „Arifjan“, paskelbė televizija kitame pranešime. Kol kas nebuvo galimybių nepriklausomai patikrinti, ar į nurodytus taikinius pataikyta. JAV iki šiol nepatvirtino smūgių prieš savo objektus regione.
Bahreine, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo paskelbtas oro pavojus. Naujienų agentūros AFP reporteriai teigė girdėję sirenas sostinėje Manamoje. Šią šalį pastaruoju metu Iranas ne kartą atakavo.
JAV pajėgos prieš tai 12 naktį iš eilės atakavo taikinius Irane. Irano valstybinė žiniasklaida skelbė apie JAV smūgius Ramširo ir Ahvazo miestuose. Bušehro provincijos institucijos taip pat pranešė apie ataką.
Įtampa auga: JK iš Irano atšaukia likusius savo diplomatus
Aštrėjant konfliktui tarp Irano ir JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį pranešė, kad iš Irano atšaukė likusius savo diplomatinius darbuotojus.
„Dėl saugumo situacijos JK darbuotojai buvo laikinai atšaukti iš Irano. Mūsų ambasada toliau dirba nuotoliniu būdu“, – savo interneto svetainėje nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Birželį JK savo ambasados darbuotojus iš Irano atšaukė pasekdama kitų Europos valstybių, taip pat Australijos ir Naujosios Zelandijos pavyzdžiu.
Darbuotojai buvo atšaukti po to, kai Izraelis atnaujino oro smūgius Iranui, tvirtindamas, kad jo pagrindinis priešas yra ant branduolinio ginklo sukūrimo ribos.
Užsienio reikalų ministerija atsisakė nurodyti, kiek darbuotojų buvo atšaukta po panašaus žingsnio vasarį.
Ministerija „pataria nevykti į Iraną. Jei esate JK pilietis, jau esantis Irane, nesvarbu, ar ten gyvenate, ar lankotės, atidžiai apsvarstykite savo buvimą ten ir riziką, kurią prisiimate pasilikdami“, rašoma jos interneto svetainėje.
JK sutuoktiniai Craigas ir Lindsay Foremanai, kurie motociklu keliavo aplink pasaulį, 2025-ųjų pradžioje Irane buvo sulaikyti.
Jie atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą – šiuos kaltinimus abu neigia. Jų šeima praėjusią savaitę pranešė, kad C. Foremanui buvo skirti papildomi dveji metai už kalbėjimąsi su žiniasklaida.
„Brent“ naftos kaina priartėjo prie 100 JAV dolerių
„Brent“ naftos barelio kaina ketvirtadienį šoktelėjo penkiais procentais po to, kai husių sukilėliai pareiškė, kad Raudonojoje jūroje smogė dviem Saudo Arabijos naftos tanklaiviams.
„Brent“ kaina pasiekė 98,80 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ kaina pakilo 3,8 proc. iki 90,11 JAV dolerių už barelį, nes šie išpuoliai galbūt atvėrė naują frontą Artimųjų Rytų kare.
Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pareiškė smogę dviem Saudo Arabijos naftos tanklaiviams Raudonojoje jūroje. Šis išpuolis gali atverti naują frontą regioną apėmusiame JAV ir Irano kare.
Husiai nurodė, kad raketomis ir dronais atakavo du Saudo Arabijos tanklaivius, kurie „pažeidė blokadą“, ir įvardijo laivus kaip „Encelia“ ir „Layla“.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) biuras pranešė, kad tanklaivio kapitonas pranešė apie smūgį nežinomu sviediniu maždaug už 70 jūrmylių į pietvakarius nuo Šukaiko. Dėl smūgio kilo gaisras, kurį įgula bandė gesinti.
Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas buvo užpultas, kai plaukė Raudonąja jūra, ketvirtadienį patvirtino Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialiu šaltiniu.
Valstybinės Saudo Arabijos naujienų agentūros cituojamas šaltinis teigė, kad „Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas „Encelia“ buvo užpultas, kai plaukė Raudonąja jūra, todėl laivo priekyje kilo gaisras“, tačiau visi įgulos nariai yra saugūs.
Eskalacija Raudonojoje jūroje prasidėjo po husių grasinimo blokuoti Saudo Arabijos uostus. Tai padidino spaudimą svarbiems Artimųjų Rytų laivybos keliams, kuriuos jau sukrėtė kovos dėl Hormuzo sąsiaurio.
Irano kariuomenė: kol šalis bus puolama, smūgiai tęsis
Irano kariuomenė ketvirtadienį pareiškė, jog tęs smūgius regione, kol liausis išpuoliai prieš Iraną, pranešė valstybinė televizija.
„Ginkluotųjų pajėgų atsakomieji išpuoliai tęsis tol, kol tęsis JAV išpuoliai prieš šalies infrastruktūrą ir pakrančių zonas“, – valstybinei televizijai sakė kariuomenės atstovas spaudai Mohammadas Akraminia.
Jis pridūrė, kad šalis yra pasirengusi „kiekvienam priešo scenarijui“.
Marco Rubio: iraniečiai „įviliojo“ husius į atakas Raudonojoje jūroje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas „įviliojo“ Jemeno husių sukilėlius į laivybos Raudonojoje jūroje puldinėjimą.
„Husiai iš esmės buvo protingi ir viso konflikto metu laikėsi nuošalyje, bet dabar jie, regis, leidosi į tai įtraukiami, puola Saudo Arabiją ir jos laivus“, – sakė M. Rubio Pietryčių Azijos viršūnių susitikimo Maniloje kuluaruose.
„Tikiuosi, kad jie deeskaluos situaciją, nes manau, kad husius, atvirai kalbant, į šį reikalą įviliojo iraniečiai“, – žurnalistams sakė jis.
Iranas pranešė apie atakas prieš JAV karinius objektus Kuveite ir Jordanijoje
Irano kariuomenė ir Revoliucinė gvardija ketvirtadienį paskelbė atakavusios kelias JAV bazes Kuveite, reaguodamos į amerikiečių pajėgų smūgius Iranui.
Gvardija teigė atakavusi Ali Al Salemo bazę, Udairio stovyklą ir telekomunikacijų bokštą. Savo ruožtu kariuomenė nurodė besitaikiusi į Dohos stovyklą, Ali Al Salemo bazę bei Arifjano stovyklą, skelbiama atskiruose pajėgų pranešimuose, kuriuos transliavo valstybinė televizija.
Irano Revoliucinė gvardija taip pat pranešė sunaikinusi kelis amerikiečių karinius objektus Jordanijoje.
Pasak valstybinės televizijos transliuoto Gvardijos pranešimo, tarp taikinių buvo JAV priešraketinės gynybos sistemos THAAD radaras, „Patriot“ sistema, C-RAM radaras ir sraigtasparnių angaras.
JAV kariuomenė naktį į ketvirtadienį vėl surengė smūgius prieš Iraną, abiem pusėms vis dažniau grasinant taikytis į civilinę infrastruktūrą.
JAV Centrinė vadovybė nurodė, kad šiais išpuoliais siekiama „dar labiau susilpninti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliniams jūrininkams ir komerciniams laivams, plaukiantiems regiono vandenimis“, amerikiečiams stengiantis atimti iš Teherano Hormuzo sąsiaurio kontrolę ir atkurti tarptautinės laivybos srautus.
Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau trečiadienį įspėjo, kad JAV sugriaus po vieną tiltą arba elektrinę kiekvieną kartą, kai Iranas apšaudys laivą sąsiauryje.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad jo šalis laikysis gynybinės doktrinos „akis už akį“.
„Jie turi bendrą interesą“: JAV tiria Rusijos vaidmenį Irano atakose
Irano dronų atakos prieš JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) objektus Persijos įlankoje paskatino JAV žvalgybos analitikus ištirti, ar Rusija prie to prisidėjo teikdama informaciją apie taikinius arba pažangias dronų technologijas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais su JAV žvalgybos duomenimis susipažinusiais šaltiniais.
Jie sakė, kad JAV žvalgybos pareigūnai dar nepriėjo tvirtų išvadų dėl galimo Rusijos dalyvavimo atakose prieš CŽA objektus. Tačiau kaip galimus įrodymus jie nurodė išpuolių veiksmingumą ir akivaizdų tikslumą, taip pat platesnę Rusijos techninę paramą Iranui.
„Reuters“ ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė – o JAV pareigūnai tai patvirtino – kad Rusija teikė informaciją apie taikinius ir kitą paramą Iranui jo išpuoliuose prieš JAV taikinius Persijos įlankos regione apskritai, tačiau žvalgybos bendruomenės tyrimas dėl galimo Rusijos dalyvavimo remiant išpuolius prieš CŽA objektus anksčiau nebuvo atskleistas.
Kaip pranešė „Reuters“ ir kiti žiniasklaidos šaltiniai, kovo mėnesį buvo smogta mažiausiai dviem CŽA objektams. Vienas iš jų buvo CŽA stotis Saudo Arabijoje, įsikūrusi JAV ambasadoje Rijade, o kitas objektas buvo įsikūręs rytiniame Irake. Kai kurie šaltiniai teigė, kad buvo smogta ir kitiems CŽA objektams, tačiau detalių neatskleidė.
Rusija padėjo nukreipti atakas į objektus
Viename Vakarų žvalgybos agentūros vidiniame memorandume, apie kurį „Reuters“ šio regiono pareigūnas, turintis prieigą prie dokumento, padaryta išvada, kad Rusija greičiausiai atliko tam tikrą vaidmenį nukreipiant atakas į regioninius CŽA objektus. Pareigūnas aptarė šį memorandumą su sąlyga, kad jo tikslūs autoriai nebūtų atskleisti.
Du Persijos įlankos regione dirbantys Vakarų pareigūnai, kuriems buvo pateikta žvalgybos ataskaitų santrauka, teigė, kad analitikai mano, jog Saudo Arabijos atakoje buvo panaudoti du Rusijos patobulinti Irano „Shahed“ dronai. Jų teigimu, vienas iš orlaivių išmušė skylę pažeidžiamoje ambasados išorės dalyje, o antrasis įskrido pro tą angą ir susprogdintas. Apie žuvusius ar sužeistuosius nepranešta.
Nors Rusijos pagalba Iranui yra ilgalaikė, atsižvelgiant į šalių artimus ryšius, konkrečių CŽA objektų atkavimas rodo, kad Maskva yra pasiryžusi eiti dar toliau trukdydama JAV operacijoms.
Nuogąstavimai, kad Rusija gali teikti Iranui taikinių duomenis, sustiprėjo šį savaitgalį po smūgių prieš JAV oro bazę Jordanijoje.
Padėjo patobulinti dronus
Du regione esantys Vakarų pareigūnai teigė, kad Rusija padėjo Iranui pagerinti jo „Shahed“ dronų gebėjimą pasiekti taikinius, ir pridūrė, kad analitikai įtaria, jog Iranas šias versijas naudojo per savo smūgį Rijade.
Kitas šaltinis teigė, kad Rusija padėjo Teheranui pagerinti „Shahed-136“ dronų tikslumą, tiekiant palydovinės navigacijos sistemą „Kometa-M“, kuri, ekspertų teigimu, yra kur kas tikslesnė ir sunkiau trukdoma nei Irano gaminama sistema.
„The Wall Street Journal“ kovo mėnesį pirmasis pranešė, kad Rusija tiekė „Kometa-M“ sistemą Iranui. Kremlius paneigė šį pranešimą, pavadindamas tai „netikromis naujienomis“.
CŽA užsienio padaliniai apima agentūros pagrindinius biurus atskirose šalyse, kurie tradiciškai įsikūrę ambasadose ir vadinami stotimis. Be to, CŽA turi biurus, slaptus būstus, logistikos centrus ir objektus, susijusius su stebėjimu ar kitomis operacijomis. Šių objektų vietos yra griežtai saugoma paslaptis.
Šaltiniai atsisakė atskleisti tikslų CŽA objektų, kuriuos smogė Irano dronai, skaičių ar vietas. Vienas šaltinis nurodė, kad jų skaičius yra „daugiau nei vienas, bet mažiau nei dvylika“. Antrasis šaltinis teigė, kad buvo smogta keliems objektams.
Bendras Irano ir Rusijos tikslas
Pasak šaltinių, kai kurie analitikai padarė išvadą, kad be Rusijos tik nedaugelis valstybių turėtų priemonių įsigyti tokią jautrią žvalgybinę informaciją apie taikinius ir būtų suinteresuotos ją panaudoti prieš JAV.
Buvęs CŽA skyriaus vadovas ir slaptųjų operacijų pareigūnas Danielis Hoffmanas teigė, kad, atsižvelgiant į glaudžią Maskvos ir Teherano strateginį partnerystę, nebūtų keista, jei Maskva padėtų Teheranui taikyti smūgius į CŽA objektus.
„Jie turi bendrą interesą – stengtis sumažinti arba visiškai panaikinti JAV įtaką savo pačių pasiskirstytose įtakos sferose“, – sakė jis.
Naftos eksportui – nauja grėsmė: JAV ir Irano konflikte gali būti atvertas naujas frontas
Raudonojoje jūroje buvo užpultas Saudo Arabijos laivas, ketvirtadienį pranešė Rijado valstybinė žiniasklaida. Prieš tai Teherano remiami husių sukilėliai pareiškė pulsiantys tanklaivius vandens kelyje, o tai gali atverti naują frontą JAV ir Irano konflikte.
Jungtinė Karalystė atšaukė iš Teherano diplomatinės atstovybės darbuotojus
Irano ir JAV konfliktui toliau aštrėjant, Jungtinė Karalystė atšaukė iš Teherano ten dar likusius diplomatinės atstovybės darbuotojus. JAV bombardavo Iraną dvyliktą naktį iš eilės.
„Dėl saugumo padėties Jungtinės Karalystės darbuotojai laikinai atšaukti iš Irano. Mūsų ambasada toliau dirba nuotoliniu būdu“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Ministerija patarė susilaikyti nuo kelionių į Iraną ir perspėjo, kad Didžiosios Britanijos piliečiams ir dvigubą Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turintiems asmenims gali grėsti areštas, tardymai ar sulaikymas.
Panašių priemonių buvo imtasi ir vasarį, prieš JAV ir Izraeliui pradedant kovines operacijas.
JAV centrinė vadovybė vėlai trečiadienį pranešė, kad 12-oji atakų naktis buvo skirta „dar labiau sumažinti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliams jūrininkams ir komerciniams laivams regiono vandenyse“.
Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, raketos pataikė į vietas vakarų Irane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau perspėjo Iraną, kad už kiekvieną Hormuzo sąsiauryje pašautą laivą bus sunaikintas tiltas arba elektrinė.
Irano užsienio reikalų ministras Seyedas Abbasas Araghchi taip pat teigė, kad Iranas laikysis „akis už akį“ požiūrio.
„Bet kokia agresija prieš Iraną, įskaitant mūsų infrastruktūrą, sulauks galingo ir ryžtingo atsako“, –trečiadienį pareiškė jis.
JAV vėl smogus Iranui, husiai prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš tanklaivius Raudonojoje jūroje
Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pareiškė smogę dviem Saudo Arabijos naftos tanklaiviams Raudonojoje jūroje.
Šis išpuolis gali atverti naują frontą regioną apėmusiame JAV ir Irano kare.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinės Valstijos surengė naują smūgių bangą prieš Irano karinius taikinius. Tai buvo jau dvylikta naktis iš eilės, kai JAV puola Iraną.
Husiai nurodė, kad raketomis ir dronais atakavo du Saudo Arabijos tanklaivius, kurie „pažeidė blokadą“, ir įvardijo laivus kaip „Encelia“ ir „Layla“.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) biuras pranešė, kad tanklaivio kapitonas pranešė apie smūgį nežinomu sviediniu maždaug už 70 jūrmylių į pietvakarius nuo Šukaiko. Dėl smūgio kilo gaisras, kurį įgula bandė gesinti.
Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas buvo užpultas plaukiantis Raudonąja jūra, ketvirtadienį patvirtino Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialiu šaltiniu.
Valstybinės Saudo Arabijos naujienų agentūros cituojamas šaltinis teigė, kad „Saudo Arabijos bendrovei priklausantis laivas „Encelia“ buvo užpultas plaukiantis Raudonąja jūra, todėl laivo priekyje kilo gaisras“, tačiau visi įgulos nariai yra saugūs.
Eskalacija Raudonojoje jūroje prasidėjo po husių grasinimo blokuoti Saudo Arabijos uostus. Tai padidino spaudimą svarbiems Artimųjų Rytų laivybos keliams, kuriuos jau sukrėtė kovos dėl Hormuzo sąsiaurio.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sunaikinti po vieną Irano tiltą arba elektrinę už kiekvieną išpuolį prieš laivus Hormuzo sąsiauryje. Teheranas į tai atsakė įspėjimu „akis už akį“, abiem pusėms griežtinant toną.
Kovos dėl šio gyvybiškai svarbaus energijos išteklių gabenimo vandens kelio sužlugdė preliminarų JAV ir Irano susitarimą, o Teheranas vėl įvedė blokadą ir apšaudo laivus, bandančius praplaukti.
Grėsmė Raudonojoje jūroje
D. Trumpas pareiškė, kad „pasirūpins“ husiais, jei šie įgyvendins savo grasinimą blokuoti Saudo Arabijos uostus.
Kol kas neaišku, kiek husiai pajėgtų įgyvendinti tokią blokadą, tačiau ši grėsmė gali sustiprinti Hormuzo sąsiaurio uždarymo sukeltą šoką ir sukelti pavojų Rijado galimybėms apeiti sąsiaurį eksportuojant dalį naftos.
Husiai laivams transliavo radijo įspėjimus, naujienų agentūrai AFP nurodė Tarptautiniai laivybos rūmai.
Pranešime buvo įspėjama, kad „nepaklusus Jemeno ginkluotųjų pajėgų sprendimui, tie laivai taps mūsų taikiniu“.
Per karą Gazos Ruože, prasidėjusį 2023 metų spalį, Irano remiami Jemeno sukilėliai atakavo laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, priversdami juos rinktis ilgą maršrutą aplink Afriką, o tai išprovokavo JAV bombardavimo kampaniją.
Remiantis laivybos sekimo platformos „Kpler“ duomenimis, naujausių grasinimų pakako, kad keli laivai pakeistų kursą prieš įplaukdami į vandenis prie Jemeno, nors antradienį Bab al Mandebo sąsiaurį vis tiek perplaukė beveik 30 laivų.
AFP išanalizuoti laivybos duomenys parodė, kad po husių pranešimo apie blokadą mažiausiai devyni laivai atsisakė plaukti per sąsiaurį, įskaitant tris, kurie buvo pasikrovę naftos Saudo Arabijos Janbu terminale Raudonojoje jūroje.
Po Trumpo įspėjimų – nauja JAV ataka prieš Iraną
JAV kariuomenė trečiadienį pranešė, kad vėl vykdo naktinius smūgius prieš Iraną, abiem pusėms vis dažniau grasinant taikytis į civilinę infrastruktūrą.
JAV Centrinė vadovybė nurodė, kad šiais išpuoliais siekiama „dar labiau susilpninti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliniams jūrininkams ir komerciniams laivams, plaukiantiems regiono vandenimis“, amerikiečiams stengiantis atimti iš Teherano Hormuzo sąsiaurio kontrolę ir atkurti tarptautinės laivybos srautus.
Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau trečiadienį įspėjo, kad JAV sugriaus po vieną tiltą arba elektrinę kiekvieną kartą, kai Iranas apšaudys laivą sąsiauryje.
„Nuo šiol bet kada, kai Irano Islamo Respublika apšaudys laivą Hormuzo sąsiauryje – nesvarbu, ar tai būtų raketa, dronas, ar bet koks kitas įrenginys ar ginklas – Jungtinės Valstijos subombarduos ir sugriaus VIENĄ TILTĄ ARBA ELEKTRINĘ“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.
Tęsiami JAV oro smūgiai vykdomi tuo metu, kai diplomatinės pastangos nerodo jokių pastebimų pažangos ženklų, o abiejų pusių pareigūnai laikosi griežtos pozicijos ginče dėl šio pasaulio energetikai itin svarbaus vandens kelio, kuris iš esmės lieka uždarytas. Nepopuliarus karas kelia grėsmę tolesniam pasaulio ekonomikos sutrikdymui ir didina degalų kainas prieš šį rudenį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad jo šalis laikysis gynybinės doktrinos „akis už akį“.
„Bet kokia agresija prieš Iraną, įskaitant mūsų infrastruktūrą, sulauks stipraus ir ryžtingo atsako“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė A. Araghchi.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad JAV raketos vėlų trečiadienį smogė vietovėms netoli Ahvazo, Ramširo ir Andimeško miestų vakarų Irane. Ketvirtadienio rytą Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per JAV raketos smūgį Šalamčės miestelyje, esančiame prie Irako sienos, žuvo du žmonės.
Tuo tarpu Kuveito kariškiai socialiniuose tinkluose pranešė, kad jų oro gynyba „atremia priešiškų dronų atakas po nuodėmingos Irano agresijos“.
Iranas į JAV atakas atsakė taikydamasis į energetikos infrastruktūrą ir gėlinimo įrenginius, tiekiančius geriamąjį vandenį sausrų kankinamose kaimyninėse Persijos įlankos šalyse.
Tarptautinė teisė paprastai draudžia tokius išpuolius, nebent infrastruktūra naudojama kariniams tikslams.
Karo nuostoliai auga
Sąsiaurio, per kurį taikos metu keliaudavo penktadalis pasaulio naftos ir dujų, uždarymas sukrėtė pasaulio ekonomiką, o pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų. Naujas Irano remiamų Jemeno husių sukilėlių grasinimas taikytis į Saudo Arabijos laivus Raudonojoje jūroje kelia pavojų dar vienam svarbiam prekybos taškui.
D. Trumpas trečiadienį lankėsi Doverio oro pajėgų bazėje, kur buvo atskraidinti keturių kare žuvusių JAV karių palaikai. Išvakarėse gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) per emocingą posėdį Senate įvertino, kad JAV karui iki šiol išleido 37,5 mlrd. JAV dolerių (32,8 mlrd. eurų).
Etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina prekyboje pakilo iki daugiau nei 93 JAV dolerių už barelį. Šio mėnesio pradžioje ji nesiekė 72 JAV dolerių – maždaug tiek pat ji kainavo prieš karą. Degalų kainos taip pat kyla.
Iranas teigia turintis teisę reguliuoti laivybą ir galbūt rinkti mokesčius sąsiauryje, kuris prieš karą buvo atviras visiems nemokamai. Jis puldinėja laivus, naudojančius maršrutą per sąsiaurį, kurį prižiūri JAV pajėgos ir kuris turėtų būti nepavaldus Teheranui.
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Qalibafas, vadovavęs deryboms su JAV, atrodė nekreipiantis dėmesio į D. Trumpo grasinimus.
„Mes ne kartą sakėme, kad situacija sąsiauryje negrįš į prieškarines sąlygas“, – socialiniame tinkle rašė M. B. Qalibafas.
Diplomatinės pastangos nerodo jokių pažangos ženklų
Prieš naujausius smūgius Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni (Eskandaras Momenis) lankėsi Pakistane, kuris yra pagrindinis tarpininkas šiame konflikte, siekdamas atgaivinti diplomatiją. Tačiau nebuvo aišku, koks naujas susitarimas galėtų būti pasiektas siekiant užbaigti karą, kuris pastaruoju metu virto kova dėl Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
Irano vidaus reikalų ministerijos atstovas Ali Zeinivandas teigė, kad „diplomatija nėra nutraukta“ ir kad žinutėmis vis dar keičiamasi, tačiau plačiau to nekomentavo, pranešė IRNA.
Vienas arabų diplomatas teigė, kad Persijos įlankos šalys vis pesimistiškiau vertina galimybes rasti išeitį iš stiprėjančio karo ir yra ypač susirūpinusios dėl pastarųjų grasinimų.
Diplomatas nurodė, kad regiono šalys, taip pat Pakistanas ir Turkija, toliau siekia deeskalacijos. Tačiau, pasak jo, galimybės pasiekti bet kokį pagerėjimą šiuo metu atrodo menkos. Diplomatas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Regioniniame viršūnių susitikime Filipinuose JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pasmerkė Irano veiksmus sąsiauryje.
„Jei Artimuosiuose Rytuose sukursime precedentą, kai valstybė gali nuspręsti, kad ji kontroliuos tarptautinį vandens kelią, rinks mokesčius, o jei nesumokėsite, susprogdins jūsų laivus, sukursime labai pavojingą precedentą, kuris pasikartos kitose pasaulio dalyse, įskaitant šį regioną“, – sakė M. Rubio.
M. Rubio teigė, kad JAV išlieka atviros deryboms su Iranu, „tačiau šiuo metu jie neatrodo nusiteikę rimtai“, todėl dabar didžiausias dėmesys skiriamas laivybos apsaugai.
Atsakydamos į Irano atakas, JAV vėl įvedė Irano uostų blokadą.
D. Trumpas užsimena, kad JAV gali užpulti požeminį branduolinį objektą
Antradienį kalbėdamas iš Ovaliojo kabineto, D. Trumpas skeptiškai įvertino galimas derybas, sakydamas, kad JAV „nėra suinteresuotos susitikti“.
Jis užsiminė, kad JAV pajėgos netrukus gali nusitaikyti į giliai po kalnu statomą Irano branduolinį objektą.
Šis objektas, žinomas kaip Kirtiklio kalnas, yra pietinėje Irano Natanzo branduolinio sodrinimo objekto pusėje, kurį JAV subombardavo per 12 dienų trukusį Irano ir Izraelio karą 2025 metais.
Tačiau kalnas liko nepaliestas, Iranui toliau vykdant kasinėjimo darbus šioje vietoje.
Iranas visada tvirtino, kad jo branduolinė programa yra taiki, nors vėl pradėjo sodrinti uraną iki lygio, beveik tinkamo ginklams gaminti, po to, kai D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją nutraukė 2015 metų branduolinį susitarimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš JAV Atstovų rūmų – žinia Trumpui: reikalauja nutraukti smūgius Iranui
JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį priėmė iš esmės simbolinę rezoliuciją, kurioje prezidentas Donaldas Trumpas raginamas nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną. Taip dar kartą nuskambėjo Kongreso priekaištai, kai karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai aštrėja.
Šia priemone, kuri buvo priimta balsams pasiskirsčius 214–208 ir kurią be opozicijoje esančių demokratų palaikė ir keturi respublikonai, D. Trumpui nurodoma išvesti JAV pajėgas iš karo veiksmų prieš Iraną, nebent Kongresas aiškiai leistų vykdyti karą.
Tačiau tokio tipo rezoliucija nekeliauja ant prezidento stalo, kad šis ją pasirašytų, ir turi ginčytiną teisinę galią, o tai reiškia, kad D. Trumpas beveik neabejotinai ją ignoruos.
Balsavimas buvo surengtas po to, kai Jungtinės Valstijos inicijavo naują smūgių bangą prieš Irano karinius taikinius – tai buvo 12-a iš eilės atakų naktis. Iranas savo ruožtu apšaudo JAV bazes ir Persijos įlankos valstybes, kurios yra Amerikos sąjungininkės.
Šią savaitę buvo pagerbti keturi JAV kariai, žuvę per pastaruosius su Iranu susijusius išpuolius, kai jų palaikai grįžo į Jungtines Valstijas vėliavomis uždengtuose karstuose.
Konfliktas taip pat dar labiau išplito į regioninius laivybos kelius. Irano remiami Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pareiškė, kad Raudonojoje jūroje puolė du Saudo Arabijos naftos tanklaivius, o prieš tai paskelbė jūrų blokadą. Tuo metu Iranas išlaiko spaudimą Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame energijos tiekimo kelyje.
Atstovų Rūmuose vykęs balsavimas išryškino stiprėjantį nerimą Kongrese dėl karo, kuris prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais prieš Iraną vasario pabaigoje ir tapo politine našta, gulančia ant respublikonų pečių prieš lapkričio mėnesį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Kongresmenė demokratė Pramila Jayapal sakė, kad šis karas „neturi jokios aiškios misijos, jokios strategijos, jokio galutinio tikslo“.
Demokratai ne kartą pasinaudojo balsavimais dėl karo įgaliojimų, kad priverstų respublikonus viešai parodyti savo poziciją nepopuliaraus konflikto atžvilgiu, teigdami, kad, pradėdamas ir tęsdamas karines operacijas be Kongreso pritarimo, D. Trumpas pažeidė konstituciją.
Tačiau dauguma respublikonų liko prezidento pusėje.
Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas apkaltino kritikus nepripažįstant kare žuvusių JAV karių pasiaukojimo ir nurodė, kad operacija yra „atpildas“ už Irano atakas.
Senatas ketvirtadienį balsuos dėl atskiros karo įgaliojimų priemonės, kurią pateikė senatorius demokratas Chrisas Van Hollenas. Manoma, kad balsavimas žlugs.
Kongresas ir birželį priėmė panašią rezoliuciją, tačiau D. Trumpas atmetė tą balsavimą kaip „ne laiku suplanuotą ir beprasmį“.
Baltieji rūmai tvirtina, kad pastangos apriboti D. Trumpo įgaliojimus susilpnintų Vašingtoną, kuris siekia daryti spaudimą Teheranui.
Tačiau demokratai ir saujelė respublikonų kalba priešingai ir pabrėžia, kad Kongresas turi susigrąžinti savo konstitucinį vaidmenį priimant sprendimus dėl karo ir taikos.