Benjaminas Netanyahu sukritikavo Europą ir pasiūlė jai pasimokyti
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sukritikavo Europą, skelbia „Times of Israel“.
Kinijos URM vadovas paliaubų Artimuosiuose Rytuose išlaikymą vadina neatidėliotinu prioritetu
Paliaubų Artimuosiuose Rytuose išlaikymas yra „neatidėliotinas prioritetas“ siekiant išspręsti konfliktą, pirmadienį per pokalbį telefonu su Pakistano diplomatijos vadovu pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šechbazas Šarifas) pirmadienį taip pat sakė, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano „laikosi“ ir kad dedamos pastangos pasiekti susitarimą po to, kai savaitgalį Islamabade vykusiose derybose to padaryti nepavyko.
„Neatidėliotinas prioritetas yra dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias karo veiksmų atnaujinimui ir būtų išlaikytas sunkiai pasiektas paliaubų impulsas“, – Pakistano užsienio reikalų ministrui Ishaqui Darui (Išakui Darui) pareiškė Wangas Yi (Vangas I), rašoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
Wangas Yi taip pat pažymėjo, kad praėjusį mėnesį, kai du pareigūnai buvo susitikę Pekine, paskelbtas bendras Kinijos ir Pakistano taikos planas „vis dar gali būti panaudotas kaip gairės siekiant sprendimo“.
Trumpui – akibrokštas iš NATO šalių
NATO sąjungininkai pareiškė, kad neprisidės prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano blokuoti Hormūzo sąsiaurį, skelbia „The Guardian“.
Izraelio kariuomenė: per balandžio 8-osios smūgius žuvo daugiau nei 250 „Hezbollah“ narių
Izraelio kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad per praėjusią savaitę Libane surengtą didelio masto smūgių bangą žuvo penki „Hezbollah“ vadai bei daugiau nei 250 šios Irano remiamos grupuotės kovotojų.
Libano sveikatos apsaugos ministerija yra skelbusi, kad per trečiadienio atakas žuvo iš viso daugiau nei 350 žmonių, o daugiau nei 1 200 buvo sužeisti.
Anksčiau Izraelis skelbė, kad per šiuos smūgius žuvo apie 180 „Hezbollah“ narių.
„Per didžiausią Libane surengtą smūgį“ visoje šalyje, įskaitant šalies pietus, Bekaa regioną ir Beirutą, „buvo likviduota daugiau nei 250 „Hezbollah“ teroristų ir vadų“, pirmadienį savo pareiškime nurodė žydų valstybės kariuomenė.
Kariuomenė paskelbė penkių žuvusių vadų pavardes, tarp jų – „Hezbollah“ logistikos paramos štabo vado Hasseno Nassero ir grupuotės raketų padalinio vado pavaduotojo Abu Muhammado Habibo.
Izraelio kariuomenė anksčiau pirmadienį pranešė, kad toliau vykdo operacijas Libane, o jos pajėgos apsupo pietinį Bint Džbeilio miestą.
Praėjusios savaitės smūgių banga buvo surengta tą pačią dieną, kai Artimųjų Rytų kare, kuris visame regione nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes ir sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje, įsigaliojo trapios dviejų savaičių paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
Libanas į karą buvo įtrauktas, kai „Hezbollah“ kovo 2 dieną, praėjus kelioms dienoms po to, kai per pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius žuvo Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei, paleido raketų į Izraelį.
Izraelis atsakė masiniais smūgiais ir sausumos invazija.
Nors Iranas ir tarpininkas Pakistanas tvirtina, kad paliaubos galioja ir Libane, Izraelis ir JAV su tuo nesutinka.
Izraelio ir Libano pareigūnai antradienį Vašingtone rengiasi surengti taikos derybas.
JAV įvedė Irano uostų blokadą, iš Trumpo – perspėjimas Iranui
Įsigaliojo Irano uostų blokada, skelbia „Sky news“.
Kiek anksčiau skelbta, kad D. Trumpas siekia įvesti blokadą, jog užkirstų kelią Iranui rinkti iš laivybos bendrovių tranzito mokesčius už plaukimą sąsiauriu, taip pat – atimti iš šalies gyvybiškai svarbias pajamas iš naftos.
Pirmadienio popietę paskelbtoje žinutėje D. Trumpas perspėjo Irano laivus dėl blokados.
„Jei kuris nors iš šių laivų bent šiek tiek priartės prie mūsų blokados, jis bus nedelsiant sunaikintas“, – „Truth Social“ parašė jis.
„Blokada bus nešališkai taikoma visų šalių laivams, įplaukiantiems į Irano uostus bei pakrantės zonas arba iš jų išplaukiantiems, įskaitant visus Irano uostus prie Arabijos įlankos ir Omano įlankos“, – teigiama JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) pranešime. Jame priduriama, kad blokada prasidės pirmadienį 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
Pareiškime nurodoma, kad JAV pajėgos netrukdys laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį į ne Irano uostus ir iš jų, o papildomos instrukcijos jūrininkams bus pateiktos vėliau.
Irano Revoliucinė gvardija anksčiau perspėjo, kad ji visiškai kontroliuoja eismą per Hormuzą ir bet ką, kas mes iššūkį, įtrauks į „mirtiną sūkurį“.
Ilgose žinutėse socialiniuose tinkluose JAV prezidentas D. Trumpas teigė, kad jo tikslas yra išvalyti sąsiaurį nuo minų ir vėl atverti jį visai laivybai, tačiau Iranui neturi būti leista pelnytis iš šio vandens kelio kontrolės.
JT jūrų laivybos agentūros vadovas: jokios šalys neturi teisės uždaryti Hormuzo sąsiaurio
Jungtinių Tautų (JT) jūrų laivybos agentūros vadovas pirmadienį pareiškė, kad jokia šalis neturi teisės blokuoti laivybos Hormuzo sąsiauryje, svarbiame prekybos kelyje, kurį paralyžiavo JAV ir Irano karas.
„Pagal tarptautinę teisę jokios šalys neturi teisės drausti taikaus plaukimo teisės ar laivybos laisvės tarptautiniuose sąsiauriuose, kurie naudojami tarptautiniam tranzitui“, – spaudos konferencijoje sakė Tarptautinės jūrų organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas (Arsenijus Domingesas).
Jungtinės Valstijos grasino pirmadienį pradėti Irano uostų blokadą sąsiauryje ir aplink jį, prie kurio prieigą Irano pajėgos kontroliuoja nuo tada, kai vasario 28 dieną prasidėjo karas.
Pakistano premjeras: JAV ir Irano paliaubos laikosi, dedamos pastangos išspręsti problemas
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas pirmadienį pareiškė, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano laikosi ir kad dedamos pastangos pasiekti susitarimą, nors savaitgalį vykusios derybos nedavė rezultatų.
„Paliaubos vis dar laikosi ir, man kalbant, dedamos visos pastangos išspręsti likusias problemas“, – per trumpą televizijos transliuotą kabineto posėdį sakė Sh. Sharifas.
Brangstant naftai, Starmeris atsisako prisijungti prie Trumpo inicijuojamos Hormuzo sąsiaurio blokados
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris atsisakė prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamos Hormuzo sąsiaurio blokados, kuri gali pabloginti britų ekonominę padėtį dėl didesnių degalų kainų.
Prezidentas pagrasino neleisti tanklaiviams įplaukti į šį svarbų naftos ir dujų gabenimo kelią arba iš jo išplaukti – toks jo žingsnis ankstyvoje prekybos sesijoje išaugino naftos kainas, kurios jau buvo pakilusios dėl to, kad Iranas suėmė šį sąsiaurį į savo gniaužtus, taip atsakydamas į karo veiksmus, kurių prieš jį ėmėsi JAV ir Izraelis.
Ministras pirmininkas pirmadienį, lankydamasis Didžiajame Mančesteryje, aptars pragyvenimo išlaidų spaudimą su vietos gyventojais.
Tuo metu finansų ministrė Rachel Reeves šią savaitę vyks į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose. Ji prieš tai perspėjo, kad „karas Irane atneš padarinių britų šeimoms ir įmonėms“.
Pirmadienį po Velykų pertraukos į Vestminsterį grįžta parlamento nariai, tačiau Artimųjų Rytų krizės sprendimo horizonte nematyti, o trapių dviejų savaičių trukmės paliaubų likimas yra neaiškus.
D. Trumpas apie laivybos blokadą paskelbė po to, kai JAV ir Irano taikos derybos Pakistane baigėsi be susitarimo, o abi pusės dėl to apkaltino viena kitą.
JAV lyderis savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad JAV kariuomenė nuo 10 val. (17 val. Lietuvos laiku) pradės „blokuoti visus laivus, bandančius įplaukti į Hormuzo sąsiaurį arba išplaukti iš jo“.
„Prie šios blokados prisidės ir kitos šalys“, – pridūrė D. Trumpas, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Kiek žinoma, JK prie blokados neprisidės.
JK „skubiai bendradarbiauja su Prancūzija ir kitais sąjungininkais, siekdama suburti plačią koaliciją laivybos laisvei apsaugoti“, – sakė vyriausybės atstovas.
K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį telefonu sutarė dėl būtinybės šiuo klausimu bendradarbiauti su plačia partnerių koalicija, nurodė K. Starmerio Dauning Stryto biuras.
JK šią savaitę surengs tolesnes derybas su šalių koalicija dėl minimo sąsiaurio atvėrimo.
Izraelis teigia, kad su „Hezbollah“ kovojantys jo kariai apsupo svarbų Libano miestą
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos kariai visiškai apsupo svarbų miestą pietų Libane, o per pastarąją savaitę ten esą nukauta daugiau nei 100 „Hezbollah“ kovotojų.
Šis pranešimas žymi reikšmingą pažangą Izraelio vykdomoje invazijoje į pietų Libaną.
„98-osios divizijos pajėgos baigė Bint Džbeilio miesto apsupimą ir pradėjo jo puolimą“, – socialiniame tinkle „X“ arabų kalba pranešė kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Avichay Adraee (Avičajus Adrajis).
Per pastarąją savaitę Izraelio pajėgos mieste ir jo apylinkėse per „akis į akį“ susirėmimus ir oro smūgius nukovė daugiau nei 100 „Hezbollah“ kovotojų, sakė jis.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) per ministrų kabineto posėdį sakė, kad nuo sekmadienio kovos pietų Libane buvo „sutelktos“ Bint Džbeilyje.
„Kovos tęsiasi. Jos nesustojo – jos vyksta visą laiką. Vakar ir šiandien jos buvo sutelktos Bint Džbeilyje“, – sakė jis, remiantis pirmadienį jo biuro paskelbtu vaizdo pranešimu.
B. Netanyahu sakė, kad Izraelio kariai stumia „Hezbollah“ kovotojus tolyn nuo sienos.
„Mes kalbame apie tvirtą saugumo juostą, gilesnę nei anksčiau, tokią, kuri užkerta kelią infiltracijos pavojui ir atstumia prieštankinę grėsmę“, – sakė jis.
„Jie taip pat dorojasi su teroro kaimais, kurie buvo visai šalia mūsų – kiekviena teroro pozicija, o jų buvo daug, buvo tiesiog sulyginta su žeme“, – teigė premjeras.
Irano remiama „Hezbollah“ teigė, kad jau kelias dienas dalyvauja susirėmimuose su Izraelio pajėgomis Bint Džbeilyje.
Strateginis karštasis taškas
Vos už penkių kilometrų nuo Izraelio sienos esantis Bint Džbeilis jau seniai yra ir simbolinis, ir strateginis karštasis taškas Izraelio pajėgų ir „Hezbollah“ konfrontacijose.
Tai buvo vienų aršiausių kovų vieta per 2006 metų karą, kai „Hezbollah“ pasipriešinimas ten tapo pagrindiniu grupuotės pasipriešinimo naratyvo elementu.
Būtent iš Bint Džbeilio stadiono 2000 metais buvęs grupuotės vadovas Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) pasakė „Išsivadavimo“ kalbą po to, kai Izraelis pasitraukė iš pietų Libano po 22 metus trukusios okupacijos.
Ketvirtadienį „Hezbollah“ pranešė, kad mieste dalyvauja „artimuose“ susirėmimuose su Izraelio pajėgomis.
Nuo tada grupuotė ne kartą skelbė, kad ten taikėsi į Izraelio pajėgas ir transporto priemones, pastarąjį kartą sekmadienį, kai valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė apie „intensyvius susirėmimus“ mieste.
Pirmadienį NNA pranešė apie Izraelio surengtą apšaudymą prie įvažiavimo į miestą.
Eskalacija Bint Džbeilyje vyksta tuo metu, kai per pastarąsias kelias dienas suintensyvėjo diplomatinės pastangos suvaldyti tarpvalstybines kovas.
Izraelio ir Libano pareigūnai antradienį Vašingtone ketina surengti derybas dėl karo užbaigimo.
Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose, kai „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį po to, kai vasario 28 dieną per JAV ir Izraelio smūgius žuvo Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenei).
Izraelis atsakė masiniais smūgiais ir sausumos invazija.
Sekmadienį lankydamas karius pietų Libane, B. Netanyahu sakė, kad Izraelio pajėgos pašalino „Hezbollah“ kovotojų invazijos grėsmę.
Tačiau jis pridūrė: „Dar yra ką nuveikti, ir mes tai darome.“
Izraelio pareigūnai ne kartą sakė, kad Izraelis nori sukurti „saugumo zoną“ pietų Libane, kad padėtų užkirsti kelią „Hezbollah“ atakoms.
Rusija pasisiūlė paimti Irano sodrintąjį uraną
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi pagal galimo taikos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis sąlygas priimti Irano sodrintąjį uraną.
Savaitgalį žlugusios Irano ir Jungtinių Valstijų derybos sugriovė viltis, kad bus greitai pasiektas susitarimas, kuris padėtų galutinai užbaigti karą, kuris nuo jo pradžios vasario pabaigoje nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes ir sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje.
Didžiausias pasaulyje branduolinių ginklų atsargas turinti Rusija ne kartą siūlėsi pagal bet kokio taikos susitarimo sąlygas saugoti Irano sodrintąjį uraną.
„Šį pasiūlymą prezidentas Putinas iškėlė bendraudamas tiek su Jungtinėmis Valstijomis, tiek su regiono valstybėmis. Pasiūlymas vis dar galioja, tačiau kol kas nebuvo įgyvendintas“, – pirmadienį atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą žurnalistams pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kremlius taip pat sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą užblokuoti Hormuzo sąsiaurį – svarbų jūrų kelią, kurio eismas yra sustabdytas nuo tada, kai vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną.
„Tokie veiksmai, tikėtina, ir toliau darys neigiamą poveikį tarptautinei rinkai“, – sakė D. Peskovas.
Izraelio pajėgos apsupo „Hezbollah“ bastioną Pietų Libane
Izraelio kariuomenė paskelbė apsupusi Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės bastioną Pietų Libane ir nukovusi dešimtis jos narių. Bint Džubailo apsuptis baigta jau praėjusią savaitę, pirmadienį pranešė Izraelio pajėgos. Per oro antskrydžius ir artimas kovas čia esą nukauta per 100 „Hezbollah“ kovotojų.
Ir Libano saugumo šaltiniai patvirtino, kad Izraelis visiškai apsupo vietovę, esančią tik už kelių kilometrų nuo Izraelio sienos. Ten esą vyksta nuožmūs mūšiai, o „Hezbollah“ gretose yra daug aukų. Bin Džubaile, anot pranešimų, jau kelias dienas apsupta ir dešimtys „Hezbollah“ kovotojų. Libano saugumo šaltiniai ryte pranešė, kad jų yra apie 40. Izraelio kariuomenė prieš kurį laiką paragino civilius palikti teritoriją.
Libano sostinėje Beirute tuo tarpu nuo ketvirtadienio Izraelio atakų nebuvo. Po plataus masto Izraelio puolimo bangos, pareikalavusios daug žmonių gyvybių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu sumažinti atakas.
Šiaurės Izraelyje po „Hezbollah“ dronų ir raketų atakų pirmadienio rytą ir priešpiet kaukė perspėjimo sirenos. Pranešimų apie aukas ar žalą kol kas nėra.
Turkijos užsienio reikalų ministras: Iranas ir JAV nuoširdžiai siekia paliaubų
Turkijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį pareiškė manantis, kad tiek Iranas, tiek Jungtinės Valstijos išlieka „nuoširdūs“ siekdami paliaubų, nepaisant savaitgalį žlugusių Pakistano tarpininkautų derybų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl derybų žlugimo apkaltino Irano atsisakymą atsisakyti savo branduolinių ambicijų.
„Abi pusės yra nuoširdžios dėl paliaubų“, – interviu oficialiai naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.
Jis teigė palaikantis ryšį su derybose dalyvaujančiomis šalimis.
„Manau, kad jei branduolinis klausimas susiaurės iki „viskas arba nieko“ situacijos, ypač dėl sodrinimo, galime susidurti su rimtomis kliūtimis“, – sakė H. Fidanas.
„Viliamės bandyti tai įveikti padedami tarpininkų“, – pridūrė jis.
Nors ir yra arši Izraelio kritikė, Turkija prisijungė prie diplomatinių pastangų drauge su Egiptu ir Pakistanu, kad būtų pasiektos paliaubos konflikte.
Britų antausis Trumpui: „Mes nepalaikome šios blokados“
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos Hormuzo sąsiaurio karinės jūrų blokados.
„Mes nepalaikome šios blokados“, – britų transliuotojo BBC radijui sakė K. Starmeris.
Jis pridūrė, kad JK nebus įtraukta į karą su Iranu.
JAV jūrų blokada yra piratavimas, teigia Irano kariuomenė
Jūrų blokada, kurią žada Vašingtonas, būtų neteisėta ir prilygtų piratavimui, pirmadienį pareiškė Irano kariuomenė, įspėdama, kad nė vienas Persijos įlankos uostas nebus saugus, jei kils grėsmė jos pačios uostams.
„Nusikalstamos Amerikos įvesti apribojimai jūrų laivybai ir tranzitui tarptautiniuose vandenyse yra neteisėti ir yra piratavimo pavyzdys“, – sakoma Irano kariuomenės centrinės vadovybės „Khatam Al-Anbiya“ pranešime, kuris buvo perskaitytas per valstybinę televiziją.
„Jei kils grėsmė Irano Islamo Respublikos uostų saugumui Persijos įlankos ir Arabijos jūros vandenyse, nė vienas uostas Persijos įlankoje ir Arabijos jūroje nebus saugus“, – priduriama jame.
JAV kariuomenė sekmadienį paskelbė netrukus pradėsianti visų Irano uostų blokadą, Pakistane žlugus taikos deryboms, o Vašingtonui dėl to apkaltinus Teheraną, nesutikusį išsižadėti branduolinių ambicijų.
Pranešimas paskelbtas nepaisant trečiadienį sutartų paliaubų, pagal kurias šešias savaites trunkančio karo pertrauka turi trukti iki balandžio 22 dienos. Įtampa derybose kilo dėl JAV reikalavimo Iranui vėl atverti strateginį Hormuzo sąsiaurį.
Kinija teigia besitikinti, kad JAV ir Iranas po žlugusių derybų neatnaujins karo
Kinija pirmadienį pareiškė besitikinti, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas neatnaujins karo Artimuosiuose Rytuose, Teherano ir Vašingtono derybos Pakistane pasibaigus be susitarimo.
„Kinija tikisi, kad atitinkamos šalys laikysis laikinojo paliaubų susitarimo, toliau spręs ginčus politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, vengs atnaujinti karą ir sudarys sąlygas kuo greičiau sugrąžinti taiką bei ramybę Persijos įlankos regione“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas.
NVO: 2025 m. Iranas įvykdė mirties bausmes mažiausiai 1 639 žmonėms – daugiausiai nuo 1989-ųjų
Irano valdžia 2025 m. įvykdė mirties bausmes mažiausiai 1 639 žmonėms – tai didžiausias skaičius nuo 1989 m., pirmadienį pranešė dvi nevyriausybinės organizacijos, įspėdamos, kad po sausio mėnesio protestų bei karo su Izraeliu ir JAV kyla pavojus, jog mirties bausmės bus taikomos dar plačiau.
Egzekucijų skaičius padidėjo 68 proc., palyginti su 975 žmonėmis, kuriuos Iranas nubaudė mirtimi 2024 m., be to, tarp jų yra 48 moterys, kurios buvo pakartos, savo bendroje metinėje ataskaitoje teigė Norvegijoje įsikūrusi NVO „Iran Human Rights“ (IHR) ir Paryžiuje esanti ECPM („Kartu prieš mirties bausmę“).
Jei islamo respublika „išgyvens dabartinę krizę, kyla rimtas pavojus, kad mirties bausmės bus taikomos dar plačiau kaip priespaudos ir represijų priemonė“, teigiama ataskaitoje.
IHR – kuri prašo patvirtinimo apie mirties bausmę mažiausiai iš dviejų šaltinių, o apie daugumą egzekucijų Irano oficialioji žiniasklaida nepraneša – teigė, kad šis skaičius atspindi 2025 m. pakorimų skaičiaus „absoliutų minimumą“.
Kartu šis skaičius rodo, kad vykdomos vidutiniškai daugiau nei keturios egzekucijos per dieną.
Ataskaitos duomenimis, tai buvo didžiausias egzekucijų skaičius nuo tada, kai IHR pradėjo juos fiksuoti (2008 m.), ir didžiausias praneštas skaičius nuo pat 1989 m., ankstyvojo Islamo revoliucijos laikotarpio.
Abi NVO taip pat perspėjo, kad „šimtams sulaikytų protestuotojų vis dar gresia mirties nuosprendžiai ir egzekucijos“ po to, kai jiems buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkiausių nusikaltimų, susijusių su 2026 m. sausio protestais prieš valdžią – šie protestai buvo numalšinti represijomis, dėl kurių, pasak teisių gynimo organizacijų, žuvo tūkstančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo suimti.
„2025 m. kasdien įvykdydamos vidutiniškai po keturias–penkias egzekucijas, valdžios institucijos siekė įbauginti visuomenę, užkirsti kelią naujiems protestams ir pratęsti savo byrančią valdžią“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry‑Moghaddamas.
„Baimės kurstymas“
Net ir per Izraelio bei JAV karą, pradėtą vasario 28 d., Iranas pakorė septynis žmones, susijusius su sausio protestais: šeši iš jų buvo nuteisti už narystę uždraustoje opozicinėje grupuotėje „Irano liaudies mudžahedai“ (MEK), o vienas – turintis Irano ir Švedijos pilietybę – buvo apkaltintas šnipinėjimu Izraelio naudai.
ECPM vykdomasis direktorius Raphaelis Chenuil-Hazan sakė: „Mirties bausmė Irane naudojama kaip politinė priespaudos ir represijų priemonė, o tarp nubaustųjų mirtimi neproporcingai daug yra etninių mažumų ir kitų marginalizuotų grupių atstovų.“
Ataskaitoje pažymima, kad ypač persekiojami kurdų mažumos vakaruose ir beludžių pietryčiuose atstovai – abi šios tautinės grupės daugiausia priklauso sunitų islamo atšakai, o ne dominuojantiems Irane šiitams.
Beveik pusė nubaustųjų mirtimi buvo nuteisti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, teigiama joje.
Egzekucijos buvo įvykdytos mažiausiai 48 moterims – tai didžiausias skaičius per daugiau nei 20 metų ir 55 proc. daugiau, palyginti su 2024 m., kai buvo pakarta 31 moteris, teigia NVO.
Iš jų 21 moteris buvo nuteista mirties bausme už savo vyrų ar sužadėtinių nužudymą, teigiama ataskaitoje. Žmogaus teisių gynimo organizacijos teigia, kad moterys, nuteistos mirties bausme už sutuoktinių ar giminaičių nužudymą, dažnai gyveno smurtinių santykių aplinkoje.
Beveik visi pakorimai buvo vykdomi kalėjimuose, tačiau viešos egzekucijos 2025 m. išaugo daugiau nei tris kartus – iki 11, teigiama ataskaitoje.
Irano baudžiamasis kodeksas leidžia taikyti ir kitus mirties bausmės vykdymo būdus, tačiau pastaraisiais metais visos žinomos egzekucijos buvo vykdomos pakariant.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, teigia, kad Iranas vykdo daugiausia egzekucijų vienam gyventojui iš visų pasaulio šalių ir daugiausia iš visų šalių, išskyrus Kiniją, apie kurią nėra patikimų duomenų.
Donaldas Trumpas sako, kad jam nesvarbu, ar Iranas grįš prie derybų stalo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jam nesvarbu, ar Iranas grįš prie derybų su Jungtinėmis Valstijomis, deryboms Pakistane neatnešus jokių rezultatų.
„Man nesvarbu, ar jie grįš, ar ne. Jei negrįš, man viskas gerai“, – žurnalistams Andrewso jungtinėje bazėje Merilande sugrįžęs iš Floridos sakė D. Trumpas.
Trumpas: naftos kainos gali išlikti aukštos iki lapkričio
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia manantis, kad naftos ir benzino kainos gali išlikti aukštos iki JAV vidurio kadencijos rinkimų lapkritį. Tai retas galimų politinių pasekmių, susijusių su jo vasario pabaigoje priimtu sprendimu užpulti Iraną, pripažinimas, praneša agentūra „Reuters“.
„Gali būti taip, arba (kainos) liks tokios pat, arba gal bus šiek tiek aukštesnės, tačiau turėtų išlikti maždaug tokios pačios“, – sakė D. Trumpas sekmadienį stočiai „Fox“, paklaustas ar naftos ir benzino kainos iki rudens sumažės.
Šie jo žodžiai nuskambėjo po kelias savaites trukusių tvirtinimų, kad kainų kilimas bus tik trumpalaikis reiškinys.
Netrukus po to, kai vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio puolimas prieš Iraną, D. Trumpas taip pat sakė, kad karas truks keturias savaites „arba trumpiau“.
Tuo tarpu po nesėkmingai pasibaigusių JAV ir Irano derybų naftos kainos vėl šoktelėjo. Naktį į pirmadienį (Vidurio Europos vasaros laiku) „Brent“ rūšies žalios naftos kaina už barelį (159 l) pristatymui birželį siekė 102,50 JAV dolerio.
Prieš šeštadienį Pakistano sostinėje Islamabade prasidedant JAV ir Irano deryboms, barelio kaina buvo 95,20 dolerio. Naktį į pirmadienį vėl kilo ir JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina pristatymui gegužę.
Naftos kainos šiuo metu išlieka svarbiausiu rinkos nerimo dėl infliacijos ir ekonomikos būklės rodikliu.
JAV ruošia blokadą, Iranas rodo į degalų kainas
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime pranešė, kad pirmadienį 10:00 val. Rytų pakrantės laiku (17:00 val. Lietuvos laiku) bus pradėta Irano uostų blokada. Dokumente pažymima, kad „JAV ginkluotosios pajėgos netrukdys laivybos laisvei laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį į ne Irano uostus ir iš jų“.
CENTCOM paaiškino, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis JAV prezidento potvarkiu.
Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad JAV pradės „BLOKUOTI visus be išimties laivus, bandančius įplaukti į Hormūzo sąsiaurį arba iš jo išplaukti“. Jis taip pat įspėjo, kad JAV karinės jūrų pajėgos „ištaškys į šipulius“ bet kokius juos užpuolusius iraniečius ir periminės visus laivus, mokančius tranzito rinkliavas Iranui.
Įtampa regione ir naftos kainų šuolis
Kilus dar vienai įtampos eskalacijai, naftos kainos pakilo virš 100 dolerių už barelį ribos.
„Dėl vadinamosios „blokados“ netrukus jausite nostalgiją benzinui po 4–5 dolerių (apie 3,7–4,6 euro – red. past.)“, – naktį į pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Irano parlamento pirmininkas ir Irano delegacijos derybose Islamabade vadovas Mohammadas Baqeris Ghalibafas, tikriausiai kreipdamasis į Vašingtoną.
Blokada siekiama užkirsti kelią Iranui rinkti tranzito mokesčius
D. Trumpas siekia įvesti blokadą, kad užkirstų kelią Iranui rinkti iš laivybos bendrovių tranzito mokesčius už plaukimą sąsiauriu, taip pat – atimti iš šalies gyvybiškai svarbias pajamas iš naftos.
Prezidentas sakė, kad blokada gali būti sušvelninta, jei būtų atkurta galimybė saugiai plaukti visiems laivams. Jis įspėjo apie didžiulę karinę jėgą, jei būtų užpultos JAV pajėgos ar civiliniai laivai.
Jis tiesiogiai nekomentavo 14 dienų paliaubų, dėl kurių JAV ir Izraelis susitarė su Iranu praėjusį antradienį, statuso. Šiuo metu jos turėtų baigtis balandžio 22 d.
D. Trumpas sakė, kad JAV kariuomenė lieka „visiškoje parengtyje“ ir yra pasiryžusi „pribaigti tai, kas liko iš Irano!“
Eskalacija prasidėjo po maždaug 20 valandų derybų Islamabade, kurioms tarpininkavo Pakistanas ir kurių tikslas buvo užtikrinti ilgalaikį taikos susitarimą, Hormūzo sąsiaurio atidarymą ir Irano branduolinės programos, JAV sankcijų Iranui bei platesnių regiono saugumo klausimų sprendimą.
Derybos baigėsi sekmadienio rytą be susitarimo, o JAV viceprezidentas J.D. Vance‘as sakė, kad Vašingtonas pateikė galutinį pasiūlymą, kurį Teheranas atmetė.
Iranas dėl nesėkmės kaltino Jungtines Valstijas, tačiau neatmetė tolesnių derybų galimybės. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad Iranas su JAV bendradarbiavo sąžiningai.
Tačiau, kai susitarimas atrodė esąs arti, Iranas „susidūrė su maksimalizmu, besikeičiančiais reikalavimais ir blokada“, rašė jis platformoje „X“: „Pamokos neišmoktos. Gera valia gimdo gerą valią. Priešiškumas gimdo priešiškumą.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas pakomentavo derybas su Iranu – įvardijo, kokia buvo pagrindinė kliūtis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį žurnalistams pakomentavo savaitgalį vykusias derybas su Iranu, skelbia „Sky news“.
D. Trumpas sako, kad jo viceprezidentas J. D. Vance‘as kartu su pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu atliko „gerą darbą“.
„Galiu pasakyti, kad mums paskambino kita pusė, jie labai, labai nori sudaryti susitarimą“, – tikina jis.
Paklaustas apie derybų kliūtis, D. Trumpas sako, kad „ji buvo susijusi su branduoliniais klausimais“.
„Iranas neturės branduolinio ginklo. Mes sutikome dėl daugelio dalykų, bet jie tam nesutiko. Manau, kad jie sutiks“, – priduria jis.