Trumpas įniršęs: perdavė skubius nurodymus karinei vadovybei
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėja Iraną apie griežtas atsakomąsias priemones dėl praėjusį savaitgalį per Irano veiksmus žuvusių amerikiečių karių.
Apie tai JAV prezidentas parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Irano šaltinis: tarpininkai siūlo 10 dienų paliaubas
Tarpininkai, Irano šaltinio duomenimis, siūlo dešimties dienų paliaubas tarp JAV ir Irano. Taip norima rasti būdų, kaip atgaivinti birželį pasiektą memorandumą tarp abiejų šalių, pirmadienį agentūrai „Reuters“ teigė aukšto rango Irano pareigūnas.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo karą prieš Iraną. Birželio viduryje JAV ir Iranas pasirašė memorandumą, kuris, be kita ko, numatė 60 dienų paliaubas.
Tačiau liepos pradžioje JAV vėl smogė taikiniams Irane, argumentuodamos, kad Teheranas Hormuzo sąsiauryje apšaudė tris tanklaivius. Nuo tada abi pusės tęsią karinius susirėmimus.
Anksčiau pirmadienį Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Teheranas gavo tarpininkų pasiūlymus dėl derybų su Vašingtonu atnaujinimo.
“Per tarpininkus pateikti pasiūlymai mums buvo perduoti ir gauti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baghaei.
Teheranas: nepaisant naujausių atakų, Vašingtonas toliau siekia derybų
AV ir Iranui ilgiau nei savaitę tęsiant karinius susirėmimus, Teheranas gavo tarpininkų pasiūlymus dėl derybų su Vašingtonu atnaujinimo, pirmadienį pranešė Islamo Respublikos valstybinė naujienų agentūra IRNA, cituodama šalies užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Esmaeilą Baghaei.
Jis visgi tikino, kad Iranas ir toliau ryžtingai ginsis.
„Dar kartą pabrėžiu, kad diplomatinis aparatas toliau vykdo savo užduotis bendradarbiaudamas su tėvynės gynėjais ginkluotosiose pajėgose. Per tarpininkus pateikti pasiūlymai mums buvo perduoti ir gauti“, – sakė E. Baghaei.
Konfliktas tarp JAV ir Irano vėl paaštrėjo. Pirmadienio paryčiais JAV karinės pajėgos užbaigė devintą naktį iš eilės trukusias atakas prieš Iraną. Iranas atsako atakomis prieš šalis, kuriose regione yra įsikūrusios JAV karinės bazės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienio vakarą pareiškė, kad JAV išlieka pasirengusios vesti derybas su Iranu.
„Visada esame atviri diplomatijai“, – sakė M. Rubio, tačiau pridūrė, kad „tai turi būti susitarimas, kurio jie būtų pasirengę laikytis“.
„Jau ne kartą bandėme derėtis su Iranu, bandysime ir toliau. Jei tos durys atsivers, džiaugsimės, kad jos atsivėrė“, – prieš išvykdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikimą tikino JAV valstybės sekretorius.
Karą su Iranu JAV ir Izraelis pradėjo bombardavimais vasario 28 d. Balandį sudarytas paliaubų susitarimas žlugo, o šį mėnesį vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris Teheranas nuo karo pradžios tebelaiko iš esmės uždarytą.
Irano raketų tikslumas kelia įtarimų: JAV mini Rusijos ir Kinijos pagalbą
Pasak JAV pareigūnų, Iranas prisitaikė prie JAV gynybos sistemų ir paleidžia raketas, kurios skrieja itin dideliu greičiu ir gali manevruoti artėdamos prie taikinio, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
WSJ kalbinti pareigūnai taip pat pažymėjo, kad Irano gebėjimas pataikyti į jautrius taikinius kelia susirūpinimą, jog režimas gauna pagalbą taikinių nustatymo srityje iš Kinijos ar Rusijos.
Sekmadienį JAV kariuomenė pranešė apie dar vieno JAV kario žūtį, o bendras kare su Iranu žuvusių JAV kariškių skaičius išaugo iki 17.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) platformoje „X“ pranešė, kad šeštadienį šiauriniame Irake žuvo karys, dalyvavęs kontroliuojamu būdu sprogdinant nesprogusią numušto Irano kovinio drono kamikadzės amuniciją. Be to, buvo pridurta, kad dar vienas karys šio incidento metu patyrė nedidelius sužalojimus ir šiuo metu yra gydomas.
Ši informacija pasirodė kitą dieną po to, kai JAV kariuomenė pranešė, kad penktadienį per operaciją Jordanijoje žuvo dar du kariai – tai buvo pirmieji pranešimai apie JAV kariuomenės nuostolius nuo naujausio konflikto su Iranu paaštrėjimo.
Tuo metu kariuomenė taip pat pranešė, kad dar vienas karys dingo be žinios. Sekmadienį buvo pranešta, kad po nuodugnių paieškų toje vietoje buvo rasti nenustatyto asmens kūnas.
Iranas sako neleisiantis naudoti Hormuzo sąsiaurio grasinimams
Iranas pirmadienį pareiškė, kad neleis savo priešams naudoti gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio grasinimams šalies saugumui, JAV ir Teheranui kovojant dėl šio vandens kelio ateities.
„Privalome neleisti vėl piktnaudžiauti šiuo vandens keliu siekiant grasinti Irano saugumui ir nacionaliniams interesams“, – Teherane vykusioje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei (Esmaelis Bagajis).
Jis pridūrė, kad šalis yra „pasiryžusi imtis būtinų priemonių“ savo suverenitetui apsaugoti.
Jis taip pat pranešė, kad diplomatiniai mainai su JAV per tarpininkus tęsiasi, nepaisant atsinaujinusių smūgių.
„Tarpininkai mus informavo, gavome pranešimų – nesigilinant į detales – tačiau esmė ta, kad pastarosiomis dienomis diplomatinis aparatas buvo aktyvus, o tam tikri tarpininkai mums perdavė idėjų“, – sakė E. Baghaei.
JK jūrų agentūra: įgula paliko Hormuzo sąsiauryje užpultą ir užsiliepsnojusį laivą
Jūreiviai saugiai paliko per užpuolimą Hormuzo sąsiauryje padegtą laivą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra. JAV ir Iranas toliau kaunasi dėl gyvybiškai svarbaus vandens kelio kontrolės.
„Į laivą pataikė nežinomas sviedinys. Įgula saugiai paliko laivą, ją išgelbėjo vilkikas. Gaisras dar neužgesintas, laivas šiuo metu dreifuoja. Apie poveikį aplinkai nepranešta“, – sakoma UKMTO pranešime.
Anksčiau agentūra pranešė, kad laivas degė už aštuonių jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Kumzaro Omane.
Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad dviejuose naftos tanklaiviuose, mėginusiuose perplaukti Hormuzo sąsiaurį, įvyko sprogimai ir laivai buvo sustabdyti.
Iranas blokuoja Hormuzo sąsiaurį, kuriuo prieš karą laivai plukdydavo penktadalį pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Pagal su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytą supratimo memorandumą Iranas ir Omanas turi susitarti dėl vandens kelio administravimo.
Pastarosiomis savaitėmis Iranas puolė tanklaivius, plaukusius maršrutu palei Omano pakrantę. Teheranas siekia priversti laivus naudotis Irano vandenimis ir sumokėti už saugų praplaukimą.
„The Washington Post“: JAV ir Irano santykiai priartėjo prie visapusiško konflikto
Sekmadienį JAV ir Irano santykiai priartėjo prie visapusiško konflikto. Viskas prasidėjo dėl intensyvėjančių smūgių, nukreiptų prieš civilinius ir karinius objektus, bei trijų amerikiečių karių žūties, rašo „The Washington Post“ (WP).
Primenama, kad penktadienį Iranas smogė JAV karinei bazei Jordanijoje, o atakos metu žuvo 2 JAV kariai. Šeštadienį Irake tai pasikartojo. Ten dėl numušto Irano drono „kontroliuojamo nesprogusių šaudmenų sprogdinimo“ taip pat žuvo karys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmąsias dvi mirtis pavadino „labai liūdnu įvykiu“, o interviu „NewsNation“ sakė, kad jam „visiškai nesvarbu“, jog Iranas nebesilaikys dvišalio susitarimo memorandumo.
„JAV planuoja didesnio masto karą“, – sakė vienas JAV pareigūnas WP, pridurdamas, kad Pentagonas didina karinių lėktuvų skaičių regione.
Tačiau jis įspėjo, kad JAV operacijų plėtra bus ribojama mažėjančių oro gynybos priemonių atsargų ir tolimųjų nuotolių šaudmenų.
Be to, JAV galimybės dislokuoti papildomas pajėgas regione yra ribotos, kadangi kovos veiksmų metu nuostolių patirta jau nemažai.
„Neturime pakankamai išteklių, kad galėtume saugiai užtikrinti operacijų vykdymą, ir nemanau, kad Baltieji rūmai tai suvokia“, – pridūrė pareigūnas.
Leidinys primena, kad praėjusią savaitę D. Trumpas neatmetė galimybės pradėti didesnio masto karą.
Marco Rubio: Iranas naudoja Hormuzo sąsiaurį kaip svertą ir ragina kitas šalis imtis veiksmų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad Iranas naudoja Hormuzo sąsiaurį kaip svertą vykstančiame kare Artimuosiuose Rytuose.
Jis pridūrė, kad kitos šalys privalo didinti spaudimą, siekdamos apsaugoti pasaulinę laivybą.
„Akivaizdu, kad Iranas, bent jau kai kurie asmenys Irane, nori kontroliuoti sąsiaurius ir naudoti tai kaip svertą prieš pasaulį“, – žurnalistams sakė M. Rubio prieš išvykdamas į Filipinus, kur vyks Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikimas.
„Jungtinės Valstijos darys ir toliau darys tai, ką privalo, kad apsaugotų pasaulinę laivybą, tačiau kitos šalys turi pradėti veikti ir prisidėti – ar tai būtų techninė įranga, ar finansai – kad padėtų nešti šią naštą“, – tęsė jis.
Paklaustas, ar vis dar yra diplomatinė išeitis iš eskaluojamo konflikto, M. Rubio atsakė: „Manau, kad mes visada esame atviri diplomatijai. Ji turi būti tikra. Tai turi būti susitarimas, kurio jie yra pasirengę laikytis.“
Trapi paliaubų sutartis tarp Irano ir JAV žlugo po pranešimų apie Irano išpuolius prieš laivus Hormuzo sąsiauryje – itin svarbiame tarptautiniame vandens kelyje, kuriuo iki karo buvo gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų.
„Jie negali turėti galiojančio susitarimo memorandumo, jei patys pažeidžia jo sąlygas“, – sakė M. Rubio.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad Jungtinės Valstijos visada išlieka atviros diplomatiniam sprendimui. Mes ne kartą bandėme tai daryti su Iranu ir bandysime toliau“, – teigė jis.
Irano revoliucinė gvardija pranešė apie ataką prieš karinę bazę Sirijoje
Irano revoliucinė gvardija pirmadienį pranešė surengusi „netikėtą ataką“ prieš priešo vadavietę Sirijoje, skelbia valstybinė žiniasklaida.
Šis smūgis buvo įvykdytas Sirijos Al Tanfo regione, siekiant atkeršyti už Irano Iranshahr mieste žuvusių karių kraują, teigiama valstybinės naujienų agentūros IRNA „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.
Irano naujienų agentūra „Tasnim“ sekmadienį pranešė, kad buvo surengtos laidotuvės trims kariams, žuvusiems per JAV ataką kareivinėse Iranshahr mieste, šalies pietryčiuose.
Penktadienį Gvardija paskelbė, kad atakavo Al Tanfo bazę, kurią Sirijos kariuomenė perėmė vasario mėnesį, kai iš jos pasitraukė JAV pajėgos.
Vėliau vienas Sirijos karinis šaltinis naujienų agentūrai AFP paneigė, kad tokia ataka apskritai įvyko.
Al Tanfo bazė yra įsikūrusi netoli pietrytinės Sirijos sienos su Jordanija ir Iraku.
JAV kariuomenė pranešė, kad šiauriniame Irake žuvo jos karys
Sekmadienį JAV kariuomenė pranešė apie dar vieno JAV kario žūtį, o bendras kare su Iranu žuvusių JAV kariškių skaičius išaugo iki 17.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) platformoje „X“ pranešė, kad šeštadienį šiauriniame Irake žuvo karys, dalyvavęs kontroliuojamu būdu sprogdinant nesprogusią numušto Irano kovinio drono kamikadzės amuniciją. Be to, buvo pridurta, kad dar vienas karys šio incidento metu patyrė nedidelius sužalojimus ir šiuo metu yra gydomas.
Ši informacija pasirodė kitą dieną po to, kai JAV kariuomenė pranešė, kad penktadienį per operaciją Jordanijoje žuvo dar du kariai – tai buvo pirmieji pranešimai apie JAV kariuomenės nuostolius nuo naujausio konflikto su Iranu paaštrėjimo.
Tuo metu kariuomenė taip pat pranešė, kad dar vienas karys dingo be žinios. Sekmadienį buvo pranešta, kad po nuodugnių paieškų toje vietoje buvo rasti nenustatyto asmens kūnas.
Šiuo metu nustatinėjama žuvusiojo tapatybė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojamas JAV pareigūnas, manoma, kad tai ir yra dingusio kario palaikai.
Nuo tada, kai vėl paaštrėjo konfliktas Persijos įlankoje, pasak Irano vyriausybės, kuri paprastai praneša tik apie civilių aukas ir oficialių duomenų apie kariuomenės nuostolius neskelbia, per naujausius JAV smūgius Irane žuvo mažiausiai 50 žmonių, o dar daugiau nei 500 buvo sužeista.
JAV ir Izraelis Iraną puolė vasario pabaigoje. Balandžio pradžioje įsigaliojo trapios paliaubos, tačiau liepos pradžioje konfliktas vėl paaštrėjo.
JAV baigė naujų smūgių seriją, visame Irane pranešama apie sprogimus
JAV karinės pajėgos pranešė, kad baigė naujausią smūgių seriją prieš taikinius Irane – tai buvo devintoji iš eilės antpuolių naktis.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) platformoje „X“ pranešė, kad operacijos taikiniu buvo karinės vadavietės, oro gynybos ir pakrančių stebėjimo objektai, raketų ir dronų paleidimo aikštelės bei ryšių tinklai.
CENTCOM teigė, kad operacijos tikslas – dar labiau susilpninti Irano karinius pajėgumus, kuriuos šalis naudoja komerciniams laivams ir civiliniams jūrininkams Hormuzo sąsiauryje pulti.
Prasidėjus naujausiems smūgiams, Irano vietos žiniasklaida pranešė apie sprogimus keliose šalies vietovėse.
Kaip praneša šalies naujienų agentūra „Tasnim“, sprogimai užfiksuoti šiauriniame Tabrizo mieste, Čabaharo uostamiestyje prie Omano įlankos, Konarake, esančiame pietryčių Sistano ir Beludžistano provincijoje, Mahšahro uostamiestyje Chuzestano provincijoje bei Persijos įlankos Bandaro Imamo Chomeini uoste.
Bahreine kaukė sirenos, Kuveite numušti Irano dronai
Tuo tarpu Teheranas tęsė atsakomuosius išpuolius prieš šalis, kuriose įsikūrusios JAV karinės bazės – Kuveitas pirmadienį ryte pranešė, kad jo oro gynybos pajėgos neutralizavo iš Irano paleistus dronus.
Bahreino Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad oro pavojaus sirenos vėl aidėjo ir šioje šalyje – dar vienoje JAV sąjungininkėje, kurioje dislokuotos JAV karinės pajėgos.
Pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos vėl ėmė pulti taikinius Irane, o Teheranas į tai atsakė išpuoliais prieš viso regiono šalis, kuriose yra įsikūrusios JAV karinės bazės.
Konfliktui aštrėjant, išaugo pavojus laivybai Hormuzo sąsiauryje. Pirmadienį ryte Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) pranešė, kad šiame vandens kelyje dega laivas, ir pridūrė, kad gaisro priežastis kol kas nėra aiški.
UKMTO pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko už maždaug 8 jūrmylių (15 kilometrų) į šiaurės vakarus nuo Kumzaro Omane. Organizacija patarė šią teritoriją kertantiems laivams, kol vyksta incidento tyrimas, elgtis atsargiai.
Kare su Iranu žuvusių JAV karių skaičius išaugo iki 17
Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, Vašingtonas, reaguodamas į konflikto eskalavimą, į Artimuosius Rytus siunčia daugiau naikintuvų ir oro degalų papildymo lėktuvų. Konfliktas dėl strateginio vandens kelio, kuris yra pagrindinis pasaulinių energijos tiekimo maršrutas, nuo šio mėnesio pradžios vėl paaštrėjo.
Be to, JAV pastarąją savaitę paskelbė apie didžiausią karių, žuvusių per pastaruosius keletą mėnesių, skaičių. Šeštadienį JAV kariuomenė pranešė, kad per Irano atakas žuvo du jos kariai – tai pirmosios aukos, apie kurias pranešta po pirmųjų konflikto dienų.
Sekmadienį CENTCOM pranešė, kad šeštadienį šiauriniame Irake žuvo dar vienas JAV kariškis, šalinęs nesprogusius sprogmenis iš numušto Irano kovinio drono kamikadzės. Tokiu būdu patvirtintų JAV kariuomenės aukų skaičius šiame konflikte išaugo iki 17.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kas gi čia? Nepatinka savi vaistai?
Irano prezidentas teigia, kad šalis dalyvauja plataus masto kare su JAV
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis dalyvauja plataus masto kare su Jungtinėmis Valstijomis ir kad Teheranas turėtų susitaikyti su konflikto padariniais.
„Realybė tokia, kad Irano Islamo Respublika šiandien dalyvauja plataus masto kare“, – pareiškime, kurį išplatino prezidentūra, cituojamas M. Pezeshkianas.
Jis pridūrė, kad „turime būti realistai ir susitaikyti su natūraliais šio pasipriešinimo padariniais“.
„Šiandien svarbiausias mūšio laukas yra ekonomika ir žmonių pragyvenimo šaltiniai“, – Teherane vykusiame susitikime su teismų pareigūnais sakė Irano prezidentas.
„Jei ekonominis spaudimas sukels visuomenės nepasitenkinimą ir šis nepasitenkinimas išplis, gali būti pakenkta milžiniškam socialiniam kapitalui, kurį žmonės sukūrė remdami valstybę“, – tvirtino jis.
Birželio mėnesį infliacija Irane dėl karo smarkiai išaugo ir pasiekė beveik 90 proc. Liepos duomenų dar nėra.
Gruodžio pabaigoje protestų judėjimas, kurį iš pradžių įplieskė didelės pragyvenimo išlaidos, greitai peraugo į plačiai išplitusias antivyriausybines demonstracijas, kurios aukščiausią tašką pasiekė sausio 8 ir 9 d.
Irano valdžios institucijos pranešė apie daugiau nei 3 tūkst. mirčių ir priskyrė smurtą Jungtinių Valstijų ir Izraelio organizuotiems „teroro aktams“. Tačiau užsienyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad žuvusiųjų skaičius yra kur kas didesnis.