Armėnija pasuko link Vakarų, bet ar pavyks atsiriboti nuo Rusijos: norime patys rinktis, su kuo draugauti

TAIP PAT SKAITYKITE:

Antidroninės sistemos jau saugo Klaipėdos uostą, pažeidėjams – didelės baudos: „Katino dienos baigėsi“

„Ar čia Seimas ateis į tavo lovą?“ – Lietuvoje skinasi kelią rimti pokyčiai

TV3 Žinios. Lietuvoje – Vyriausybės perkrovimas; Vilniuje nugriaudėjo „Pride“ eitynės; BMW įskriejo į viešbutį

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tai buvo pirmieji rinkimai po skaudaus pralaimėjimo Azerbaidžanui 2023 metais, kai Armėnijai teko galutinai atsisveikinti su Kalnų Karabachu.

+10

Parlamento rinkimuose balsavę armėnai aiškiai pademonstravo norą matyti savarankiškesnę valstybę, o ne šalį, besąlygiškai paklūstančią Maskvai.

Apie pergalę rinkimuose N. Pašinianas paskelbė dar naktį, nelaukdamas galutinių rezultatų, kai jau buvo aišku, kad jo partija „Pilietinis susitarimas“ sulaukė maždaug pusės rinkėjų palaikymo.

Gyventojai rūpinasi šalies ateitimi

Paaiškėjus galutiniams rezultatams, „Pilietinis susitarimas“ surinko 50 proc. balsų ir gerokai aplenkė tris prorusiškas partijas. Populiariausia iš jų – rusišką pasą turinčio milijardieriaus vadovaujama partija „Stipri Armėnija“ – surinko 23 proc. balsų. Kitos dvi partijos gavo atitinkamai 10 proc. ir 4 proc. balsų.

„Norėčiau, kad daugiau žmonių ateitų į rinkimus. O šiaip džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė“, – sakė Jerevano gyventoja Rusanna.

Vienus rezultatai nudžiugino, kitus nuvylė. Tačiau akivaizdu, kad armėnams šie rinkimai rūpėjo – balsuoti atėjo apie 60 proc. rinkėjų, tai yra maždaug dešimtadaliu daugiau nei 2021 ir 2018 metais.

Patys armėnai sako balsavę už kryptį, kuria turėtų eiti jų valstybė.

„Noriu, kad Armėnija vystytųsi ir taptų šiuolaikiška šalimi. O tai įmanoma tik su Europos Sąjunga“, – teigė rinkėjas Manvelis.

„Man labai svarbu, kad šalis pirmiausia išsaugotų savo identitetą. Taip pat, kad turėtume teisę patys rinktis, su kuo norime draugauti ir bendradarbiauti“, – kalbėjo rinkėja Asthik Sargsyan.

Tačiau Maskva siekė spręsti už armėnus. Prieš rinkimus Kremlius ėmėsi beprecedenčio spaudimo – skleidė dezinformaciją apie N. Pašiniano vyriausybę ir smarkiai apribojo armėniškų produktų importą.

Ekspertų manymu, Kremliaus spaudimas veikiausiai suveikė priešingai ir pakenkė prorusiškoms partijoms.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.