Jeigu eilinė, jau ketvirtoji, globali infekcijos banga, kuri jau vadinama neišvengiama, sutaps su įprastų peršalimo ar gripo susirgimų sezonu, tai gali gerokai apsunkinti sveikatos apsaugos sistemų būklę visame pasaulyje ir nulemti dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių mirčių, rašoma BBC.
Žiniasklaidoje jau netgi atsirado specialus terminas, „twindemia“ (nuo angliško žodžio „twins“, dvyniai ir „pandemia“, pandemija).
Tyla prieš audrą
Šiaurės pusrutulyje peršalimo ligų sezonas tik prasideda, ir dažniausiai tęsiasi nuo pirmųjų šalčių iki kovo vidurio. Praėję 2020-ieji šiuo atveju buvo visiškai išskirtiniai. Didžiąją daugumą mokyklų teko uždaryti, o ir suaugusieji dažniausiai sėdėjo namuose – taigi, nešioti gripo ar peršalimo ligų virusą fiziškai tiesiog nebuvo kam.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur gripo virusas kasmet pražudo nuo 20 iki 60 tūkst. žmonių gyvybių, iš kurių mažiausiai 200 yra vaikai, praėjusiais metais nuo šios ligos oficialiais duomenimis mirė vos vienas vaikas. Nuo rugsėjo iki kovo mėnesio visoje 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje gripu susirgusių suskaičiuota vos 1,5 tūkst.
Ši rudenį situacija kardinaliai pasikeitė. Išsivysčiusiose šalyse, kur didžioji dalis gyventojų pasiskiepijo nuo COVID-19, valdžios daugiau ar mažiau atsisako ribojimo priemonių. Vaikai grįžo į mokykla, o suaugusieji – į ofisus ir restoranus ar kitas laisvalaikio praleidimo vietas. Nieko keisto, kad šoktelėjo ir peršalimo ligų statistiniai rodikliai.
Rusijoje sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu per paskutinį mėnesį išaugo dvigubai. 62 šalies rajonuose praėjusią savaitę buvo nustatyta epidemija, kuri ir toliau plinta. Lietuvos nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rugsėjo 29-ąją informavo, kad Lietuvoje smarkiai auga sergamumas peršalimo ligomis ir gripu – šiuo metu sergamumo rodiklis daugiau nei dvigubai didesnis negu pernai tuo pačiu metu.
Paraleliai su šia susirgimų banga auga ir koronaviruso pandemijos skaičiai: naujų atvejų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, skaičius stabiliai auga jau ne vieną savaitę. Rusijoje mirštamumo nuo COVID-19 rodiklis rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje „gerino rekordus“ faktiškai kasdien.
„Lyginant pastarąsias keletą savaičių matyti, kad sergamumas pamažu didėja nuo rugpjūčio pabaigos. Sergamumo šuolis, kai minimas rodiklis staiga šoktelėjo nuo 29,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų (35-tąją metų savaitę) iki 46,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų (36-tąją savaitę), labiausiai siejamas su mokslo metų pradžia ir mokinių sugrįžimu į mokyklas. Vaikai pastarąją savaitę sudarė kiek daugiau nei pusę užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų“, – rašoma NVSC pranešime.
Su gripo ir peršalimo ligų atvejų paūmėjimo prognoze sutiko daugelis BBC kalbintų ekspertų-epidemiologų. Jų teigimu, grįžimas į įprastą gyvenimą neišvengiamai bus palydimas ir įprastų infekcijų sugrįžimu.
„Mes susiduriame su iškart dviejų respiratorinių virusų epidemijos grėsme, ir dėl to sveikatos apsaugos sistema gali lengvai persipildyti, nesusitvarkydama su tokiais ligonių srautais“, – perspėja Harvardo universiteto Medicinos mokyklos profesorius Danielis Solomonas.
Viena bėda – ne bėda
„Aišku, dėl nieko negalima būti įsitikinus iš anksto, tačiau aš manau, kad šią žiemą mūsų laukia ženklus sergamumo ir gripu, ir žmogaus kvėpavimo takų sincitiniu virusu (hRSV), pakertančiu apatinius kvėpavimo takus augimas, – aiškino Bristolio universiteto virusologijos profesorius Davidas Matthewsas. – Tai yra, pas mus jau tuoj sugrįš du virusai, kurie praėjusią žiemą buvo suvaržyti (ribojimo priemonėmis)“.
Tie, kas nesibaimina sezoninio gripo ir laiko jį „iš esmės nepavojinga liga“, profesorius D. Matthewsas primena statistiką. Kasmet nuo šio „paprasto“ viruso (ir su juo susijusių komplikacijų) pasaulyje miršta apie 650 tūkst. žmonių. Taigi, mokslininko teigimu, atsainiai vertinti abi šias infekcijas nederėtų. Pagrindinė rizikos grupė – vyresnio amžiaus žmonės su lėtinėmis ligomis (taigi pandemijos metu jie yra dvigubai labiau pažeidžiami) ir vaikai, kurių imunitetas dar nespėjo atitinkamai susiformuoti. Skirtingai nuo koronaviruso, kuris vaikams kaip tik dažniausiai pasireiškia lengva forma, gripo atveju yra didesnė tikimybė susirgti ir patekti į ligoninę.
„Gripu susirgęs ir į ligoninės reanimaciją patekęs vaikas – įprastas dalykas, – BBC tvirtino D. Matthewsas. – Aišku, jauniems ir sveikiems gripas – tai yra labiau apmaudus nemalonumas: kas iš mūsų nėra sirgęs gripu. Tačiau mes žinome, kad gripas kasmet pražudo dešimtis ir šimtus tūkstančių žmonių. Jis žudo senolius, žudo ir kūdikius. Taigi mums labai pasisekė, kad nuo gripo galima pagaminti vakciną. Nuo hRSV to padarysi – nors vakcinų kūrėjai pluša jau kelis dešimtmečius“.
Londono universiteto koledžo infekcinių susirgimų epidemiologijos profesorė Ann Johnson atkreipė dėmesį į dar vieną pavojų: yra žinoma, kad gripas kasmet gana stipriai mutuoja. Kartais – apytikriai kas 10 metų – tai nulemia naujos, pavojingesnės atmainos atsiradimą. Taip nutiko ir 2009-aisiais, kuomet Meksikoje kilęs kiaulės gripo protrūkis peraugo į globalią gripo epidemiją.
Geroji naujiena, anot jos, yra ta, kad naujo „lokdauno“ įvedinėti nereikės. Kovai su gripu idealiai tinka jau įprastos mums priemonės: kaukių dėvėjimas, reguliarus ir kruopštus rankų plovimas, atstumo laikymasis, na ir svarbiausia – vakcinacija. D. Mathewsas yra įsitikinęs: šiais metais pasiskiepyti nuo gripo yra gerai netgi ir tiems, kurie anksčiau niekada to nėra darę. Tam, kad maksimaliai būtų apsaugotas ne tik pats vakcinuotas asmuo, bet ir aplinkiniai. „Čia nėra ką kalbėti ar ginčytis, čia išvis nėra ką aptarinėti, – aiškino jis. – Paprasčiausiai eikit ir skiepykitės. Aš jau pasiskiepijęs“.
Vakcina – kaip saugos diržas automobilyje
Mokslininkai, numatę artėjančią „dvigubą pandemiją“, netgi atliko specialų tyrimą, kad išsiaiškintų, ar galima skiepytis abiem vakcinomis paeiliui su nedidelėmis pertraukomis ir kokia seka tai daryti geriau. Atsakymas buvo vienareikšmis – galima skiepytis net ir tą pačią dieną, rašoma BBC.
Savaime suprantama, nė viena vakcina negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos nuo ligos, pažymi ekspertas. Tačiau faktiškai neabejotinai apsaugos nuo patekimo į ligoninę, todėl ignoruoti patį efektyviausią iš visų žinomų apsaugos būdų neišeis. O pačias vakcinas D. Matthewsas lygina su saugos diržais automobiliuose.
„Kai jūs sėdatės į automobilį ir prisisegate diržą – jūs tai darote ne todėl, kad tikitės patekti į avariją, tiesa? Ir ne todėl, kad saugos diržas suteikia garantiją, kad avarijos atveju jūs liksite gyvas ar nepatirsite rimtų sužeidimų. Segatės todėl, kad jei netyčia patektumėte į avariją, diržas iš esmės didina sėkmingos baigties tikimybę“.
