*Kalba netaisyta
Apie pažintis internete noriu parašyti dėl visų kitų moterų, nes žinau, kad tarp mano draugų yra tokių, kurios yra nusvilę, bandę ar dar vis bando susipažinti internetu. Kažkada pati raginau tai daryti. Taip pat rašau visoms moterims, nes tokios informacijos nėra daug. Būkite atsargios. Manau, kad tai liečia ir vyrus.
Prieš porą metų, būdama Londone vienoje iš savo trumpų, ruošimosi emigruoti kelionių, prisiregistravau internetinių pažinčių portale Badoo.com. Tada labai prastai rašiau ir kalbėjau angliškai, todėl tai buvo ir puiki kalbos treniruotė. Buvau labai labai naivi tikėdama viskuo, kas rašoma ir sakoma internete. Pati labai sąžiningai užpildžiau anketą, sudėjau labai daug įvairių nuotraukų, kad kuo labiau atspindėtų mane ir pirmiausia ką pasakydavau, buvo: „Aš turiu keturis vaikus“. Na, turbūt galvojau, kad, kas nenugrius išgirdęs šitą naujieną, su tuo bus galima pradėti toliau kalbėti. Žodžiu, mano profilis buvo nei kiek nepagražintas ir kuo labiau atspindintis realybę. Labai greitai supratau, kad tai didelė klaida ir visi čia savo anketas yra daugiau nei pasigražinę, o metelius savo 3 – 7 metai pajauninę.
Ieškojau pagal labai platų filtrą: Londonas. Vyras. 35 – 45 metų. Minimum 180 ūgio. Su keliomis nuotraukomis. Nerūko. Vienišas. Atrodo, tik tiek nedaug, bet labai greitai supratau, koks sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas yra susirasti ką nors, su kuo bent jau kiltų noras kalbėtis. Pirmasis mano kontaktas buvo Peter, fizinio lavinimo mokytojas, mėgstantis šokti salsą, kilęs iš Pietų Amerikos, bet jau daug metų gyvenantis Londone, išsiskyręs, 43 metų, 180 ūgio vyras.
Nuotraukose atrodė gan padorus ir inteligentiškas. Susitarėm eiti šokti salsą, susitarėm, kad net pamokys, nes man tai pirmas salsos kartas, jis pasakė patį geriausią klubą, kur tai vyksta. Pasakė, kad bus su friend. Taigi, gerai sakau, aš irgi su friend (Daiva). O, kad jo friend moteriškos giminės bus, tai iš kur man žinot? Susitikom tame klube, jis nerodė jokio džiaugsmo mane matydamas, o kai paprašiau pamokyti, tai tiesiai šviesiai pasakė, kad man reikia eiti į kitą salę, kurioje vyksta pamokos naujokams. Atrodė ne toks šaunus, kaip nuotraukoje, tikrai žemesnis, nei 180 ir gerokai pilvotas. Pirmos pažinties iš interneto įspūdis visai ne koks, bet kažkaip labai neliūdėjau – salsa šokom tiek, kad po to pusles gydžiausi nuo kojų ir tą vakarą prisimenu, kaip vieną iš geriausių mano nuotykių, o akiratis apie internetines pažintis prasiplėtė gerokai.
Per kelias savaites išmokau skaityti ne tik kas parašyta kiekvieno vyro profilyje, bet ir kokią informaciją teikia nuotraukos. Tapau, kaip koks seklys Morka arba Šerlokas Holmsas. Kasdieną „čatintis“ buvo vis lengviau. Tie pokalbiai buvo trumpi, nes greičiausiai ko sulaukdavau, tai buvo pasiūlymai seksui. Buvau susitikusi su Seriki, juodu, dviejų mergaičių tėvu, išsiskyrusiu, apsaugos darbuotoju. Laukiau 190 cm ūgio vyro ir vis niekaip negalėjom susitikti minioje. Atėjo mano ūgio vaikinas (todėl iš toli ir nesimatė), pavaišino pica ir gražiai išsiskirstėm – man buvo neįdomu. Nuo tada pradėjau dar iki pasimatymo vertinti jų užsiėmimą, išsilavinimą, su kuo ir kur gyvena. Iš karto mesdavau lauk bedarbius, su tik ką pasibaigusiais kontraktais, apsaugos darbuotojus, pardavėjus ir statybininkus, gyvenančius su draugais. Gaudavau dešimtis laiškų – diterambų mano išvaizdai, kuriuos lydėdavo pasiūlymai tekėti. Tai vaikinų iš Afrikos siekis gauti UK vizą. Visus tokius iš karto trinam ar blokuojam.
Tada pradėjau susirašinėti su Bummy, buchalteriu iš Londono. „Meilė“ buvo staigi, karšta ir internetinė. Išknisau apie jį internete tiek, kad pats apako. Nuo tada pradėjau „googlinti“ visus, su kuriais šiek tiek ilgiau susirašinėdavau ir jau žinodavau vardą ir pavardę. Iš patirties galiu pasakyti, kad jau geriau rasti ką nors apie tą žmogų internete, nei nerasti nieko. Jeigu nerandi nieko – beveik šimto procentų tikimybė, kad profilis yra netikras, vardas išgalvotas ir čia siekis tik vienas – išvilioti pinigų, tartis dėl fiktyvių vestuvių ar dar koks išskaičiavimas. Labai svarbu FB profilis, jeigu tokį turi. Čia galima apie žmogų pamatyti labai labai daug. Jeigu jis turi daug nuotraukų, daug draugų, profilis sukurtas anksčiau, nei 2014 metais, tada viskas gerai. Bet jeigu ten tėra mažiau nei 20 draugų (dažniausiai, vienos moterys) ir ne daugiau, nei penkios nuotraukos – skamba pavojaus varpai. Be išimčių! Delete.
Visos pažintys, visi „čatai“, kad ir po gražaus susirašinėjimo, kai dar niekada nematei to žmogaus gyvai, o jau gavai pasiūlymą seksui yra lygios nuliui. Ir čia nėra nuolaidų! Delete.
Jeigu jau perėjote prie pokalbių Skype, o jums sako, kad neturi kameros, vėl skamba pavojaus varpai – rašo ne tas, kurio nuotraukas matei pažinčių portale, ar net FB profilyje. Iš karto tokį blokuoju, nors esu ir pavedžiojusi už nosies.
Gerai, grįžtu prie Bummy. Daug neišsiplėsiu, pasakysiu tik tiek, kad istorija su Bummy buvo visiškas nesusipratimas ir taisyklės patvirtinimas: Online bendrauti yra taip lengva ir paprasta, o gyvenime viskas visiškai kitaip. Tu nejauti žmogaus kvapo, nematai jo eisenos, rūbų, negali jo paliesti, net jeigu matai per Skypą. Tu negali pajusti jo intonacijų, suprasti mimikų, matyti kaip ir ką jis valgo ar geria. Jokie santykiai internetu, jeigu niekada nematei to žmogaus gyvenime, visiškai neatitinka realybės. JOKIE!
Po Bummy spjoviau į Badoo, nusprendusi, kad nėra ten inteligentiškų ir išsilavinusių vyrų. Viena mergina, sutikta Londone, rekomendavo, kad geriausia ieškoti normalių vyrų Tagged.com. Gerai, pirmu taikymu registruojuosi ten. Tik dabar jau su pačiomis gražiausiomis savo nuotraukom. O iš Badoo man liko tik vienas vyrukas Shina iš Kairo, gimęs Nigerijoje. Jis žaidė atvirom kortom – daug nuotraukų FB, ne kartą mačiau Skype ir niekada “nepušino” manęs apie seksą. Jis atvirai pasisakė apie problemą susitikti, nes jam reikia vizos. Aš jam net pakvietimą į Lietuvą padariau, pasimatyti norėjau, bet vizos jis negavo. Turiu draugą diplomatą ir užklausiau jo, kodėl tos vizos jam nedavė. Štai jo atsakymas:
„Kai padarai kažkam pakvietimą dėl vizos, čia jau prasideda ne pasakos, o realybė. Nigerija yra priskirtina šalių kategorijai, kur patenka šalys su labai aukšta nelegalios imigracijos tikimybe. Į tą pačią kategoriją patenka pvz., Pakistanas, Afganistanas, Somalis, Šiaurės Korėja. T.y. tos šalies piliečiai prašydami vizos ar bandydami užmegzti santykius su kitų šalių piliečiais 99 proc. iš 100 proc. realiai turi galvoje imigruoti ir pasilikti aukšto pragyvenimo šalyse. Todėl tai jau yra minusas.
Kitas dalykas – Nigerija – aukšto nusikalstamumo ir kiber-aferų šalis. Antras minusas. Plius dar vienas minusas – yra tokia praktika (čia tik nesupyk) – dažnai į ambasadas kreipiasi fiktyvias santuokas norintys sudaryti piliečiai, t.y. Lietuvos moterys, gyvendamos Londone ar kokioje Airijoje už pinigus „parduoda“ santuokas. Tai yra nusikalstama veikla – leidimas trečių šalių piliečiams fiktyvios santuokos pagalba nelegaliai imigruoti. Už tai netgi kelia baudžiamas bylas. Tai jau trečias minusas.
Dabar dar kitas dalykas – jei jis būtų koks nors studentas, kuris ilgiau studijavo, ar kokios krūtos kompanijos darbuotojas, kuris dirbo kokioje nors normalioje šalyje, pvz., JAV, Izraelyje, Japonijoje ar ES, jam barjerai nukristų. Bet Egiptas – panaši šalis kaip Nigerija, ne daug kuo aukštesnio pragyvenimo lygio.
Pavyzdžiui, jei Tu būtum nuvykusi į Nigeriją, būtum su juo susituokusi ten, pragyvenusi ten kurį laiką arba būtumėte kur nors dirbę ir pan., tuomet būtų žymiai lengviau. O bendravimas skype’u nėra bendravimas gyvai. Į tai iš karto atkreipia dėmesį migracijos tarnybos ir policija.
Dabar penktas minusas jau padarytas – jis jau turi vieną neigiamą atsakymą. Praktiškai tai reiškia, kad jam yra užsidariusi Šengeno erdvė visam gyvenimui. Deja. Aišku, čia mano nuomonė. Be kiek esu girdėjęs, tai taikoma beveik 100 procentų. Ir galiu garantuoti, kad visa tai, jeigu jis paduotų į teismą ambasadą dėl sprendimo, baigtųsi jo ir Tavo pralaimėjimu, nes visi jo pateikti įrodymai ir siekio patekti į Lietuvą aplinkybės, konsulo akimis rodytų, kad jis siekia fiktyvios santuokos“.
Tikiuosi, mano draugas nesupyks, kad čia jį pakomentavau. O aš iki tol net nesupratau, kad čia ir pinigų dar galima būtų užsidirbti, man, kvaileliai, net į galvą neatėjo fiktyvios santuokos galimybė, nes net apie tikrą dar pagalvoti baisu. Žodžiu, Shina liko ten, kažkur už borto, be galimybės kada nors susitikti. Kartais dar susirašinėjam, bet Kaire dabar baisu gyventi ir jis išvažiavo į Nigeriją. Daugiau niekam nebandžiau daryti vizos, o istorijos su internetiniais sukčiais tik prasideda...
Tęsinys - kitos savaitės pradžioje.
