Atrado silpną Lukašenkos vietą: sankcijos režimui nebeatrodys juokingos?

ES šalys pagaliau sutarė dėl naujo tipo sankcijų įvedimo Baltarusijos režimui – tokio, kurį savo kreipimesi Prancūzijos parlamente išsakė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Šįkart smūgiuojama bus į skaudžiausią vietą – konkrečius verslininkus, kurie yra vadinami „Lukašenkos pinigine“.

Baltarusijos diktatorius, nors ir neigia tokių veiksmų svarbą, anksčiau jau yra gana skausmingai sureagavęs į panašaus pobūdžio sankcijas. Niekam iš režimo elito nesinori sėdėti be Europos Sąjungos galimybių – ne tik buitine prasme – gyvenimo ar kelionių, bet ir verslo plėtojimo ir neišvengiamų finansinių nuostolių klausimų.

„Nė vienu euru daugiau neremsime režimo“

Lapkričio 19-ąją Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl naujo sankcijų Baltarusijai paketo, paskelbė „Reuters“, remiantis diplomatų šaltiniais. Pasak jų, sankcijos bus parengtos per kelias savaites, jos palies organizacijas, kurios finansuoja A. Lukašenkos režimą. 

Tai, beje, patvirtino ir ES diplomatijos vadas Josepas Borrellis. „Šios sankcijos turėtų paliesti ne tik fizinius asmenis, tačiau ir organizacijas, verslininkus ir bendroves. Mes daugiau nepervesime nė vieno euro Lukašenkos režimui. Visi pinigai keliaus Baltarusijos pilietinės bendruomenės vystymui per įvairias nevyriausybines organizacijas“, – pareiškė jis spaudos konferencijos metu.

Baltarusijos visuomenininkas Nikolajus Chalezinas kiek anksčiau paskelbė, kad „dokumentai, kuriuose yra informacija apie A. Lukašenką ir jo šeimos narius palaikančius asmenis ir bendroves yra perduota oficialioms struktūroms“. Jo teigimu, duomenys yra persiųsti JAV, Europos Sąjungai, Didžiosios Britanijos URM ir „kitas suinteresuotas tarptautines struktūras ar institucijas“. 

Pirminiame sąraše, kuris dar bus pildomas, jau yra kelios dešimtys pavardžių ir apie 70 jiems priklausančių bendrovių. Iki sankcijų priėmimo atskleisti tų pavardžių neketinama. 

Smūgis režimą palaikančiam verslui

Pirmosios ES sankcijos prieš Baltarusiją buvo labiau „iš reikalo“, jose net nebuvo paties A. Lukašenkos pavardės. Kruvinos represijos nesibaigė ir po mėnesio ši „derybinė“ klaida buvo ištaisyta. Tačiau ir šios sankcijos tebuvo labiau simbolinės.

REKLAMA

Artimiausi „Batkos“ aplinkos nariai, kaip ir Kremliaus atstovai, jau turėjo būti susitaikę su tuo, kad ES šalyse turistauti nebeteks. Pats A. Lukašenka didelę dalį savo labai ilgo valdymo metų praleido sankcijų sąrašuose, nei turto jis ten (oficialiai) neturi, nei keliauti labiau veržėsi – nelabai skaudėjo.

Tačiau net ir tokiam režimui, kaip A. Lukašenkos, su ilgamečiu įdirbiu ir sustyguotomis struktūromis, reikia lėšų. Rusijos dosniai skolinami, nurašomi ir perskolinami milijardai dolerių tirpte tirpsta, todėl tam verslui, kuris dar nepabėgo iš šalies, dabar nėra lengvi laikai. Maža to, daugelyje valstybinių bendrovių, kurios ir yra 

Kol kas nėra aiškus į sankcijų sąrašus pateksiančių bendrovių sąrašas. Jeigu tai bus ir didžiosios Baltarusijos valstybinės įmonės,  iš kurių buvo atleidžiami protestuojantys prieš valdžią darbininkai,  režimo finansinė situacija gali dar labiau pablogėti – antrą mėnesį didžiulėmis pajėgomis vaikomi taikūs protestai kainuoja nemažai, kaip ir viso visuomenės teroro aparatas. 

Kol kas įvestos sankcijos nesustabdė režimo

Primename, pirmasis sankcijų paketas buvo priimtas spalio 2-ąją. ES paskelbė 40 baltarusių valdžios atstovų – jėgos struktūrų vadovų (VRM ir KGB) ir Centrinės rinkimų komisijos atstovų, kuriems buvo įvestos asmeninės sankcijos. Tuomet į sankcijų sąrašą nebuvo įtrauktas Aleksandras Lukašenka, „nes tai pakenktų Briuselio reikalavimui pradėti dialogą su opozicija, tarpininkaujant ESBO, ir paleisti politinius kalinius“.

Antrasis sankcijų paketas buvo priimtas lapkričio 6-ąją. Europos Sąjunga paskelbė sankcijas A. Lukašenkai ir 14 aukštas pareigas užimančių valdininkų. Atnaujintame sąraše atsidūrė prezidento sūnus ir padėjėjas Viktoras Lukašenka, administracijos vadovas Igoris Sergejenka, KGB vadovas Ivanas Ternelis, Tyrimų komiteto vadas Ivanas Noskevičius, atstovė žiniasklaidai N. Eismont ir kiti.

Praėjusią savaitę vienoje iš Minsko ligoninių mirė Ramanas Bandarenka – 31-erių Baltarusijos opozicijos šalininkas. Jį į ligoninę pristatė lapkričio 12-osios naktį – žiauriai sumuštą, su sunkia galvos trauma.   Milicija aiškina, kad vyras mirė „buitinio konflikto metu“.


Rašyti komentarą...
L
Lina
2020-11-30 09:05:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skirkite gal pagaliau kas darosi Lenkijoje, Prancūzijoje ir Baltarusijoje. Tai visiškai skirtingi dalykai. Ar skaityti nemokate, nesuprantu.
Atsakyti
-9

B
Babytė
2020-11-30 09:38:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Deja tai tos valstybės, kurias valdo diktatoriai.
Atsakyti
-1

J
Jurgis
2020-11-30 10:10:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieko nepadarys batka, kai durna galva, tai ir veiksmai neprotingi... Būtų kaip putinas laikinai vienai kadencijai kitą statytinį vietoj savęs pastatęs, o pats į ministrus ir režimą būtų išlaikęs, o dabar... Įsikandęs laikosi ir bus amen.
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų