Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

REKLAMA

Kilus kalboms ir nuostabai, kodėl persirgusiems asmenims antikūnų testai lieka galioti, o paskiepytiems – ne, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ir imunologai suskubo aiškinti, kad antikūnų titras nėra rodiklis sprendžiant dėl revakcinacijos. Tuo metu persirgusiems be simptomų tai yra būdas nustatyti buvusią ligą, bet jokiu būdu nepaneigia skiepijimosi po tam tikro laiko poreikio, aiškino jie.

Vis dėlto SAM algoritmai nurodo, kad skiepytis sustiprinamąja doze tokiais atvejais, kai pilnai pasiskiepijęs žmogus dar ir persirgo (ligą patvirtinus PGR testu), nėra būtinybė. Taip pat tai nėra sąlyga galimybių pasui gauti.

REKLAMA

Tuo metu besiskųsdami valdžios sprendimu žinomi šalies žmonės baksnojo pirštais į savo antikūnų tyrimus ir teigė neabejoję, kad persirgo besimptome koronaviruso forma, tačiau yra verčiami pasiskiepyti sustiprinamąja doze. 

Specialus antikūnų tyrimas

Specialistai primena, kad esama specialaus antikūnų tyrimo, kuris patvirtina žmogų persirgus COVID-19. Jei iki šiol daugiausiai kalbėta apie imunoglobulino G klasės antikūnų prieš S baltymą tyrimą, tai dabar atkreipiamas dėmesys į imunoglobulino G klasės antikūnų prieš N (nukleokapsidės) baltymą (anti-N IgG) tyrimą.

Jis šiuo atveju svarbus tuo, kad minėtieji antikūnai susidaro tik persirgus, todėl tokio tyrimo teigiamas rezultatas neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kai susirgimas galėjo praeiti be simptomų.

Šį siūlymą po Sveikatos ekspertų tarybos pasitarimo su prezidentu pristatęs VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus pažymėjo, kad, jei bus, kaip žadama, didelis omikron plitimo greitis, tai ir užsikrėtę paskiepyti asmenys galimai sirgs lengvai arba visiškai besimptomiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Todėl būtų racionalu plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimo prieinamumą Lietuvos laboratorijose ir teigiamą šio tyrimo rezultatą skiepytiems asmenims laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu. Iki šiol Lietuvos laboratorijose buvo susifokusuota į imunuglobulino G klasės tyrimus prieš spyglio baltymą, nes tai yra pagrindinis matas, kaip įvertinti susidariusi imunitetą po vakcinacijos“, – kalbėjo specialistas.

Jis čia pateikė ir garsiai nuskambėjusį atlikėjo Stano pavyzdį – atlikęs šį tyrimą jis tik įsitikino, kad išties buvo persirgęs besimptome COVID-19 ligos forma. Bet kadangi ji neužfiksuota laboratoriškai, norint turėti galimybių pasą būtina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Galimybių pasas galėtų galioti 5 mėnesius

D. Vitkaus manymu, jei galimybių pasas toliau išliktų kaip pandemijos valdymo priemonė, ekspertų taryba siūlo, kad minėtojo antikūnų testo rezultatui esant teigiamam, vertėtų galimybių paso galiojimą pratęsti kad ir iki 5 mėnesių.

REKLAMA
REKLAMA

D. Vitkus nurodė, kad tokia praktika jau taikoma Izraelyje. Jei toks testas yra teigiamas, išduodamas žaliasis pasas su ilgesniu galiojimu. Tą patvirtino ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, sutikusi, kad toks tyrimas padėtų konstatuoti faktą, kad pasiskiepijęs žmogus persirgo koronavirusu.

„Antikūnai prieš viruso nukleokapsidės (N) baltymą, jie susidaro tik persirgus, bet nesusidaro paskiepytiems, nes vakcinų sudėtyje nėra N baltymo“, – sakė ji.

Tiesa, D. Vitkus abejojo, ar galimybių pasas ir toliau bus taikomas dabartine apimtimi:

„Galimybių pasas savo vaidmenį jau atliko, dabar, kaip minėjo ir profesorius Kęstutis Petrikonis, jis gali ir apgaulingą saugumo jausmą sukelti“.

Portalas tv3.lt primena, kad apie galimybių paso ateitį prabilo ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Apsaugos neužtikrina

Tiesa, nors tai rodytų persirgimo faktą, šių antikūnų buvimas neužtikrina apsaugos nuo COVID-19. 

„Apsaugą užtikrina antikūnai prieš S baltymą ir, svarbiausia, neutralizuojantys antikūnai, bet juos sudėtinga technologiškai nustatyti“, – pridūrė D. Vitkus.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, toks specialus antikūnų tyrimas nėra prasmingas persirgusiems, bet nepasiskiepijusiems žmonėms, nes tokiu atveju persirgimą patvirtiną ir įprasti dabar naudojami antikūnų tyrimai. 

Pašnekovas teigė, kad iš esmės anti-N IgG testai nėra kažkokia naujiena – jis yra įtrauktas ir ministro įsakymuose, atliekamas ne vienoje šalies laboratorijoje.

D. Vitkus pažymėjo, kad bet kuri laboratorija, kuri atlieka antikūnų prie S baltymą tyrimą, technologiškai gali padaryti ir antikūnų prieš N tyrimą, tik reikalingi kiti reagentai.

„Tiesiog iki šiol jie buvo nepopuliarūs, bet reaguojant į viešai nuskambėjusias istorijas vertėtų pasakyti, kad yra toks tyrimas, kuris tam tikrose situacijose gali būti reikalingas“, – komentavo D. Vitkus.

Jis pridūrė, kad pasaulyje nėra taip plačiai naudojami antikūnų tyrimai kaip pas mus. „Turbūt esame vieni iš lyderių šių tyrimų naudojimo“, – sakė laboratorijos atstovas.

Nėra nustatyta pakankama riba

SAM, argumentuodama antikūnų testo išbraukimą iš galimybių paso pasiskiepijusiems žmonėms, pažymėjo, kad Europoje ir Lietuvoje plinta omikron atmaina. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ši atmaina yra labiausiai besiskirianti nuo kitų iki šiol aptiktų, galimai susijusi su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laikui po vakcinacijos. Tik po trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena“, – aiškino SAM specialistai.

Pažymima, kad būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad svarbiausia gyventojams yra pasiskiepyti ir tokiu būdu apsaugoti save ir aplinkinius, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos. 

„Taip pat svarbu paminėti, kad įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai, todėl visiems gyventojams rekomenduoja pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – pabrėžė ministerija.

D. Vitkus sutiko, kad iššūkis yra ne tik tai, kad nežinoma saugaus antikūnų lygio riba, bet ir viruso kintamumas.

„Vienai atmainai gali būti vienoks, kitai – kitoks reikalingas antikūnų lygis. Čia turbūt yra labai didelis imunologinis klausimas, į kurį šiandien niekas neturi atsakymo“, – konstatavo jis.

Ryt bus nauji pasvarstymai del antikuniu. Nieko naujo,nes valdzia pradejo keisti kazka del viruso kasdien. Tik i savo puse..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų