Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Apgultis pas šeimos gydytojus nesiliauja – gyventojai atakuoja poliklinikas tiek dėl ūmių peršalimo ligų ar lėtinių bėdų, tiek dėl „atleidimo“ nuo skiepų. Nors pastarieji neretai lieka „nieko nepešę“, šeimos gydytojai pastebi, kad dalis gyventojų nesiskiepija ir dėl socialinių priežasčių – bijo sunegalavus pasiimti nedarbingumą ar tiesiog nemoka užsiregistruoti skiepams. 

Greitai pas gydytojus nepatenkantiems ar net sunkiai į registratūrą prisiskambinantiems pacientams stebėtis nereikėtų. Srautai pas šeimos gydytojus COVID-19 pandemijos metu yra gerokai išaugę ir jau senokai viršija fizinius pajėgumus.

Be kita ko, nemažą dalį gydytojų laiko atima tiek pacientų įtikinėjimai pasiskiepyti, tiek nuogąstaujančiųjų dėl skiepų ir savo sveikatos konsultavimas.

Nors į šeimos gydytojus besikreipiantys dėl savo sveikatos nerimaujantys asmenys tikisi kokio nors „popieriuko“, patvirtinančio, kad skiepytis nerekomenduojama, deja, jiems paprastai tenka nusivilti. 

Viena vertus, tokia pažyma išduodama gana retais atvejais, kita vertus, ji galimybių paso žmogui savaime negarantuoja – tik užtikrina nemokamą testavimąsi.

Privaloma vakcinacija – paciento ir visuomenės ryšio klausimas

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė, dažniausiai su klausimu, ar jiems galima skiepytis, į gydytojus kreipiasi garbaus amžiaus žmonės. 

„Jie turi daug lėtinių ligų, yra trapios sveikatos, tad baiminasi, kad skiepas pablogins ir taip prastą sveikatą. Jų nuogąstavimai yra pagrįsti, tai subjektyvu ir šeimos gydytojo nekvestionuojama. Nuogąstavimas neginčijamas, o šeimos gydytojui – klausimas, ar jis gali padėti sumažinti nerimą atsakydamas į klausimus, ar gali patarti, kur gauti socialinį-emocinį palaikymą, jei žmogus tiesiog priėmęs sprendimą atsisakyti medicininės pagalbos. 

REKLAMA
REKLAMA

Juk pacientas turi teisę atsisakyti gydymo, prevencijos – taip pat. Privalomos vakcinacijos ir testavimo klausimas iš esmės yra paciento ir visuomenės, bet ne paciento ir gydytojo ryšio klausimas“, – komentavo pašnekovė ir pridūrė, kad, kaip ir dauguma šeimos gydytojų, visuomet rekomenduoja skiepytis.

Kada nukreipia alergologui?

Tuo metu gydytojui alergologui-klinikiniam imunologui nukreipiami tie pacientai, kurie yra turėję anafilaksinių reakcijų į bent du skirtingų farmakologinių grupių vaistus, vakcinas ir panašiai. 

„Anafilaksinė reakcija yra gyvybei grėsminga medicininė būklė, žmonės jos „nepravaikšto“ namie –gerai, jei užtenka tik apsilankyti priėmimo skyriuje ir nereikia atsidurti reanimacijoje. O COVID-19 skiepe nėra nei latekso, nei gyvūninės kilmės baltymų ir pan., todėl asmenys, alergiški maistui, vabzdžiams gali skiepytis ramiai“, – drąsino J. Latauskienė.

Ji pridūrė, kad alergologui nukreipiami ir tie pacientai, kuriems anafilaksija pasireiškė po pirmos COVID-19 skiepo dozės. 

„Privalomos vakcinacijos ir testavimo klausimas iš esmės yra paciento ir visuomenės, bet ne paciento ir gydytojo ryšio klausimas.“

„Kartais tokiais atvejais antrą kartą jie yra skiepijami kito gamintojo vakcina. Labai retais atvejais pacientas gali sirgti imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine mastocitoze, tuomet irgi naudinga specialisto konsultacija“, – kalbėjo šeimos gydytoja. 

Bijo pasiimti nedarbingumą po skiepo

Paklausta, kaip dažnai pacientai ateina objektyviai nerimaudami dėl savo sveikatos ir skiepų, o kada – tik „ieško ligų“, J. Latauskienė pažymėjo, kad paciento nerimas visada yra subjektyvus. 

„Išties tokie pacientai sudaro gal iki pusę procento, o pasitaikę konfliktai daugiau susiję su pykčiu, kad konkretus pacientas bus gydomas, tiriamas, jam galios tos pačios rekomendacijos ir apribojimai, kaip visiems kitiems pacientams, nebus kažko išskirtinio vien todėl, kad jo kitokios pajamos, išsilavinimas ar politkultūrinis indėlis. Pacientai dažniau ateina nuraminimo, kad tikrai gali skiepytis, šeimos gydytojas leidžia ir pritaria, kartais net iš karto ir užregistruoja“, – pastebėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja kartu atkreipė dėmesį, kad žmonės skiepytis dažniau vengia ir dėl socialinių problemų.

„Po skiepo galima tikėtis kelių dienų pakilusios temperatūros ir bendro negalavimo. Daug žmonių tiesiog „negali sau to leisti“. Taip pat labai daug žmonių nesiskiepija, nes… tiesiog nemoka užsiregistruoti, nežino kaip tą padaryti ar gyvena sakydami „kaip bus, taip bus. Kai kuriems COVID-19 visai nebaisus ar net patrauklus. Tik tokiais atvejais reikia išsiklausti, ar žmogus tikrai suvokia kas yra COVID-19“, – pasakojo J. Latauskienė.

Anot jos, tuo metu „principinis“ priešinimasis skiepams labai retas: „Čia kaip priešintis muilui, kraujo perpylimui ar vaistams nuo skausmo. Dauguma vakcinos „priešų“ su ja kovoja dėl politinių priežasčių. Kaip gydytoja stebiu, kad labai dažnai jiems patiems tai netrukdo pasiskiepyti. Nepasiskiepijęs žmogus nėra tas pats, kas „antivakseris“.“ 

Pašnekovė kartu pažymėjo, kad pandemijos metu pastebėjusi ir džiuginančių tendencijų – ryškų kai kurių darbdavių atsakomybės prisiėmimą. 

„Dauguma vakcinos „priešų“ su ja kovoja dėl politinių priežasčių.“

„Mes Lietuvoje turime privalomą sveikatos draudimą, o papildomi iki šiol buvo retenybė. Bet vis daugiau įstaigų nelaukia, kol jų darbuotojai apsidraus papildomai ir apdraudžia ar imasi pagalbos patys – apmoka testus, apmoka laisvadienius vakcinacijai, netgi apmoka specialistus, kad tik padėtų darbuotojams jų nepalikti“, – pastebėjo ji.

„Į vieną ranką skiepija, į kitą – duoda kupiūrą“

Vieną iš valdžios iniciatyvų – po 100 eurų padalinti senjorams už pasiskiepijimą – šeimos gydytoja vertino dviprasmiškai.

„Manau, kad piniginė paskata skiepytis yra sumažintos žalos modelio sprendimas, t. y. įvertinus, kad minėtoje grupėje visi, kas norėjo, jau pasiskiepijo, lieka klausimas, kaip įkalbėti nenorinčius, jei prisiimame atsakomybę, kad juos gydysime. 

REKLAMA
REKLAMA

Manau, ši priemonė veiktų geriau, jei 100 eurų duotų iš karto. Į vieną ranką skiepija, į kitą duoda kupiūrą. Atidėtas mokėjimas neveikia, nes tie pinigai tampa tokie patys neapčiuopiami, kaip COVID-19 rizika šiems pacientams“, – pastebėjo ji.

Tuo metu finansinės paskatos šeimos gydytojams už pacientų įkalbinėjimą pasiskiepyti J. Latauskienei, viena vertus, atrodo sveikintinas, kita vertus, labai keistas sprendimas.

„Atsiradus COVID-19 šeimos gydytojų nepadaugėjo, priešingai, nei kad darbo – liko ir visa iki tol buvusi pirminė sveikatos priežiūra. Taigi tai atrodo kaip lūkestis surasti dar kažkokį slaptą resursą. Čia kaip pacientai, būna, ateina į tuščią koridorių ir įsivertina, kad jeigu yra kabinetas, reiškia, jame turi būti ir gydytojas. 

Iš valdžios – jeigu yra gydytojas, tai jame turi būti ir potencialo. Bet nuo tam tikros šios optimizavimo ribos tai tiesiog tampa gydytojo sprendimu – ar skambinti pacientui pasikalbėti apie jo cholesterolį, ar apie COVID-19. Ir tai atrodo kaip medicinos sistemos raginimas gydytojams rūpintis tais, kurie nuo jų bėga, o patys, galintys pasirūpinti, pasirūpins savimi. Kaip rūpestingi pacientai pasiskiepijo patys, taip rūpestingi gydytojai įkalbėjo savo pacientus dar iki paramos“, – pažymėjo šeimos gydytoja.

Eilės pas alergologus – trigubai didesnės

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad, gydytojų teigimu, alergologijos centruose eilės nusidriekė trigubai didesnės nei iki šiol. Už pažymą, patvirtinančią kad negali skiepytis, siūlo ir kyšius.

Žmonės reikalauja pažymų, aiškina, kad skiepytis negali, nes turi alergiją maistui ir vabzdžių įkandimams. Gydytojai sako, kad, jei siuntimą duoti atsisako, susilaukia net gąsdinimų skundais.

REKLAMA
REKLAMA

„Aiškina įvairiomis alerginėmis baisiomis reakcijomis. Reakcijos buvo po uogų, kažkokio maisto, todėl jie skiepytis negali. Kiti tiesiai šviesiai siūlo daktarui, girdėjau, 50 ar 100 eurų – apiforminkite, kad aš pasiskiepijęs, nes man būtinai reikalingas Galimybių pasas, nes darbas to reikalauja ir panašiai“, – TV3 žinioms aiškino šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

Gydytojai skundžiasi, kad norinčių pas juos patekti dabar trigubai daugiau nei bet kada anksčiau. Tokia situacija –ne tik poliklinikose, bet ir ligoninėse, kur pacientus galutinei diagnozei nustatyti siunčia poliklinikų alergologai.

„Anksčiau būdavo dvi savaitės, dabar išsitiesė iki poros mėnesių. Ir išties tie pacientai, kurie yra lėtiniai, gauna gydymą brangiais vaistais, biologine terapija, kurie gydomi imunoterapija specifine ir jau dabar turi pradėti, pasiruošdami sezonui. Jie negali patekti, mes turime juos papildomai priiminėti dėl to, kad atima laiką tie pacientai, kurie ne visai turėtų ateiti pas alergologą“, –sako alergologė Laura Malinauskienė.

Užima kitų pacientų vietas

„Užima tikrų pacientų vietas, kur reikia pagalbos alergologinės, toks truputį nesusipratimas vyksta ir iš pacientų pusės, kuriems mes nieko padėti tuo klausimu negalime ir pykstame, kad mums trukdo dirbti“, – tikina Antakalnio klinikinės ligoninės alergologė Nemira Vaičiulionienė.

N. Vaičiulionienė sako, kad šeimos gydytojai neturėtų siuntimų pas alergologus išdavinėti vien tik dėl to, kad pacientas užsigeidė.

„Dažnai gauname pacientą visiškai be išsamios anamnezės, istorijos. Neparašyta, ar kažkada buvo kažkokia reakcija. Tiesiog ligonis pasiskundžia, kad nenori, bijo, ir iškart siunčiamas alergologo konsultacijai. Tai turėtų būti jau šeimos gydytojo kabinete paaiškinta kada jis gali kreiptis pas specialistą, kada negali“, – aiškina alergologė.

Eilės pas alergologus – milžiniškos: nesiskiepijantys reikalauja juos atleisti nuo skiepų

Gairės:

Rašyti komentarą...
A
2021-11-12 08:09:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl prieš skiepus neištiria pilnai žmogaus? Nors jiems taip priklausytų ir po skiepo daug kam pablogėja sveikata..
Atsakyti
-6

A
2021-11-12 08:11:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl prieš skiepus neištiria pilnai žmogaus? Nors jiems taip priklausytų ir po skiepo daug kam pablogėja sveikata.. Nepasakok it vėjų imunitetas daug kam dingo po skiepų šūdą malat cia
Atsakyti
-4

N
Nu
2021-11-12 08:51:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Yra, ir dar kaip yra! Ir tas, kuris turi tik dvi dozes, jau tuoj taps antivakseris!
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (38)
A 2021-11-12 08:09:32
Kodėl prieš skiepus neištiria pilnai žmogaus? Nors jiems taip priklausytų ir po skiepo daug kam pablogėja sveikata..
Atsakyti
-6
A 2021-11-12 08:11:04
Kodėl prieš skiepus neištiria pilnai žmogaus? Nors jiems taip priklausytų ir po skiepo daug kam pablogėja sveikata.. Nepasakok it vėjų imunitetas daug kam dingo po skiepų šūdą malat cia
Atsakyti
-4
N Nu 2021-11-12 08:51:28
Yra, ir dar kaip yra! Ir tas, kuris turi tik dvi dozes, jau tuoj taps antivakseris!
Atsakyti
-2
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų