Pirmajame mače Australijai pralaimėję turkai dominavo aikštėje, tačiau pirmajame kėlinyje praleido vienintelį įvartį po pirmojo pavojingo varžovų išpuolio. Nors Turkijos futbolininkai per dvejas rungtynes atliko net 65 smūgius, sėkmė nuo jų nusisuko – viename iš epizodų po Merto Mulduro smūgio galva kamuolys atsimušė į virpstą. Nuaidėjus finaliniam švilpukui, aikštėje užvirė emocijos, o ant vejos susmukę Kenanas Yildizas, Canas Uzunas ir Merihas Demiralas nesulaikė ašarų. Paskutinės ir nieko nelemiančios rungtynės turkų laukia birželio 26 d. prieš turnyro šeimininkę JAV rinktinę.
„Labai apgailestauju, nes mūsų tauta ir mes patys turėjome didžiulių lūkesčių, – po mačo nusivylimo neslėpė Turkijos rinktinės vyriausiasis treneris Vincenzo Montella. – Puikiai žinau, kiek daug dirbo mūsų futbolininkai, o tokios rungtynės paprastai pasitaiko kartą per penkiasdešimt mačų. Per du susitikimus atlikome 65 smūgius, todėl apie kamuolio kontrolę net nenoriu kalbėti, nes likimas tiesiog nebuvo mūsų pusėje. Žaidėjams pasakiau, kad jie atidavė viską, bet prieš lemtį nepakovosi.“
Patyręs 35-erius metus profesionaliame futbole praleidęs italas pabrėžė, kad neturi priekaištų savo auklėtiniams dėl atsidavimo.
„Niekada nesakau, kad kažkas galėjo sužaisti geriau, nes visada vertinu futbolininkų ambicijas ir atsidavimą, – teigė V. Montella. – Visi neįtikėtinai kovojo, demonstravo didžiulį norą ir sunkiai dirbo, tačiau, deja, to nepakako.“
Po rungtynių strategas sulaukė aštrios buvusio rinktinės trenerio Şenolo Guneso kritikos, o žurnalistų klausimai apie puolėjų pasirinkimą išprovokavo emocingą italo reakciją.
„Stebiuosi, kad vėl keliate puolėjų klausimą, kai noriu priminti apie 65 atliktus smūgius, kurie tiesiog nevirto įvarčiais – piktinosi V. Montella. – Jei kas nors gali paaiškinti, kodėl futbole nutinka tokie dalykai, esu pasirengęs mokytis, nes mes atakuojame be rezultatų, o varžovams užtenka pirmo smūgio. Antrajame kėlinyje po 20 minučių įleidome Barisą, bet objektyviai vertinant, mano žaidėjai surengė du puikius pasirodymus, ko savo karjeroje nesu matęs. Negalime sakyti, kad viską pakeistų anksčiau aikštėje pasirodęs vidurio puolėjas, todėl jaučiu didžiulį nusivylimą, nes futbolininkai stengėsi parodyti viską, ką moka.“
Treneris taip pat akcentavo patirties trūkumą aukščiausio lygio turnyruose, kuris galėjo pakišti koją lemiamais momentais.
„Privalome išsiugdyti įprotį žaisti dideliuose turnyruose ir nuolat patekti į Pasaulio taurę, – aiškino V. Montella. – Kadangi to nedarome reguliariai, žaidėjų pasąmonėje galėjo kažkas užsifiksuoti, todėl mūsų nacionalinei komandai reikia įgyti šį įprotį.“
Nepaisant ankstyvo pasitraukimo, strategas ragino neieškoti atpirkimo ožių ir susitelkti į ateitį.
„Labai lengva išsirinkti vieną taikinį ir jį kritikuoti, bet nieko kaltinti nereikia, nes padarėme viską, ką galėjome, – kalbėjo V. Montella. – Mano tikslas buvo išeiti iš grupės, tačiau privalome susitaikyti su šiuo rezultatu ir toliau demonstruoti kovingą Turkijos dvasią, nes atstovaudami šalies spalvoms atstovaujame ir jos žmonėms bei kultūrai.“
Jaunoji Turkijos futbolo žvaigždė Arda Güleras po nesėkmės neslėpė apmaudo ir prisiėmė atsakomybę dėl neišnaudotų progų.
„Per visą savo karjerą rinktinėje darysiu viską, kad priversčiau pamiršti šį turnyrą, – žadėjo A. Guleras. – Žaidžiame dideliuose klubuose ir turėjome tai įrodyti aikštėje, bet mums nepavyko to padaryti. Anksti praleidome įvartį, todėl nėra daug ką pasakyti, nes esame labai nuliūdę ir jaučiame gėdą. Atsiprašome visos tautos ir kituose turnyruose stengsimės pasirodyti geriau, nes komandoje problemų dėl draugiškumo nėra, tiesiog nesugebėjome pasinaudoti savo šansais.“
Komandos kapitonas Hakanas Çalhanoglu atkreipė dėmesį į sėkmės trūkumą ir istorinį kontekstą, primindamas, kad Turkija į Pasaulio taurę sugrįžo po ilgos pertraukos.
„Dabar nelengva rasti tinkamus žodžius, nes visi yra nuliūdę po to, kai po 24 metų pertraukos atvedėme komandą iki šio etapo, – kalbėjo H. Çalhanoglu. – Dvejose rungtynėse atidavėme visas jėgas, bandėme įmušti, bet smūgiuojame ir nepataikome, arba pataikome į virpstą, o varžovai ateina vieną kartą ir pelno įvartį. Noriu atsiprašyti visos tautos, bet esame jauna komanda, kurios laukia dar daug turnyrų, todėl privalome palaikyti jaunus žaidėjus, net jei man tai gali būti paskutinė Pasaulio taurė. Visi atidavė visas jėgas, todėl turime didžiuotis savimi, nes čia patekti nebuvo lengva, tačiau futbolas kartais būna negailestingas ir iš šio pralaimėjimo vienu smūgiu privalome pasimokyti.“
Dvejose Pasaulio taurės rungtynėse vartus gynęs Ugurcanas Cakiras taip pat jautė kaltę prieš tūkstančius komandą palaikiusių sirgalių.
„Pirmiausia noriu atsiprašyti visos mūsų šalies ir ilgą kelią nuėjusių sirgalių, nes norėjome priversti juos didžiuotis, bet nepateisinome lūkesčių, – apgailestavo U. Cakiras. – Apie pačias rungtynes nėra ką kalbėti, nes komandos draugai labai stengėsi ir atidavė daug jėgų, bet be įvarčių tai neturi jokios prasmės. Savo ankstesniais pasirodymais patys iškėlėme kartelę, kurios dabar nepasiekėme, todėl privalome pakelti galvas, judėti į priekį ir toliau stengtis džiuginti savo šalį.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
