Pergalę paskutiniuose metruose išplėšė Felixas Rosenqvistas, kuris Deividą Malūką aplenkė vos 0.0233 sek. persvara.
Po finišo D. Malūkas kurį laiką sėdėjo bolide braukdamas ašaras, o vėliau sunkiai tramdydamas emocijas stojo prieš žurnalistus. Lenktynininkas pripažino, kad padarė viską, ką galėjo, ir iki šiol sunkiai suvokia, kaip pergalė išslydo iš rankų.
„Net nežinau, ką dar galėjome padaryti. Visų lenktynių metu važiavome 150 procentų savo galimybių. Komanda atliko fantastišką darbą. Turėjome greičiausią bolidą trasoje ir žinojau, kad tai mūsų lenktynės. Niekada gyvenime nespaudžiau taip stipriai kaip paskutiniame rate. Sunku suvokti, kaip galima būti dar arčiau pergalės“, – kalbėjo jis.
Iškart po finišo prie jaunojo piloto priėjo ne vienas varžovas, išreikšdamas palaikymą po itin skaudaus pralaimėjimo.
Vėliau D. Malūkas daugiau dėmesio skyrė savo komandai „Team Penske“, prie kurios prisijungė šį sezoną. Per septynis etapus lenktynininkas jau iškovojo tris podiumus ir šešis kartus pateko į dešimtuką.
Pasak jo, nė vienoje ankstesnėje komandoje jis nesijautė taip gerai kaip dabartinėje.
„Esu buvęs ne vienoje komandoje, nors dar esu jaunas, bet niekas neprilygsta „Team Penske“. Čia visi labai artimi ir jaučiasi kaip šeima“, – teigė D. Malūkas.
Lenktynininkas išskyrė ir komandos savininko Rogerio Penske palaikymą.
„Rogeris buvo vienas pirmųjų, kuris priėjo prie manęs po finišo, pasakė, kad tiki manimi ir paragino nenuleisti rankų. Dėl jo šiandien galiu sėdėti čia ir verkti dėl antros vietos. Labiausiai skauda todėl, kad labai norėjau šiai komandai padovanoti pergalę ir įrašyti savo vardą į istoriją“, – sakė sportininkas.
Nors pirmosios pergalės „IndyCar“ čempionate D. Malūkas dar laukia, „Indianapolis 500“ lenktynėse jis buvo kaip niekada arti istorinio triumfo.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
