„GOAL’as“ nėra įprastinė futbolo laida, kurioje – vien sausa statistika. Laidos vedėjai vienbalsiai sutinka, kad futbolas yra kur kas daugiau. Tai – ir istorijos, ir žmonės, ir kultūra. O kur dar drama!
Apie visa tai puikiai žino ir M. Starkus. Ne tik keliautojas, bet ir didelis futbolo gerbėjas, pamilęs šį sportą dar vaikystėje. Vėliau ši meilė tęsėsi futbolo aikštelėje, o šiandien Martynas pripažįsta neseniai vienose rungtynėse apsilankęs ir su dukra. Tačiau kodėl jis įprato futbolą žiūrėti vienas ir dar tyloje?..
Savo meilę futbolui turi užfiksuotą ir sąsiuviniuose
Martynas pasakoja, kad futbolo čempionatai jam yra šventė nuo senų laikų, o su draugais jis iki šiol dalijasi svarbiausiais čia matytais momentais.
„Žinoma, laikui bėgant atmintis netampa geresnė, bet įspūdingiausius momentus vis tiek atsimeni. Įdomu tai, kad juos ne tiek vertini, kai tai nutinka, kiek ta istorija tampa graži laikui bėgant“, – sako Martynas.
Kaip vieną iš tokių pavyzdžių jis įvardina Maradonos „Dievo ranką“, kurią, būdamas vos 13-os, pats matė 1986-aisiais.
„Tuo metu man tai atrodė kaip tiesiog epizodas, o ilgainiui tai tapo viena įspūdingiausių futbolo istorijų“, – prideda M. Starkus.
Martynas pasakoja, kad meile futbolui jį ir brolį užkrėtė tėvas. „Jis buvo visų įmanomų sportų mylėtojas. Sekdavo rezultatus ir juos rašydavosi į įvairiausias lenteles. O mes su broliu, būdami vaikais, visa tai iš jo išmokome. Piešdavome žaidėjų aprangas, rašydavome komandų sudėtis bei kas įmušė įvartį“, – pasakoja vienas iš naujosios laidos „GOAL’as“ vedėjų.
Be to, jo tėvas tarp įvairiausių senų daiktų vis dar turi šiuos Martyno užrašus: „Kažkada mačiau, kad jis turi netgi pirmuosius mano laiškus klausytojų siųstus man į radijo stotį. Tai – dalykai, kurių kiekvieną dieną nereikia, bet kažkur sentimentaliame kampelyje vis tiek yra.“
Anot M. Starkaus, futbolas yra paprastas žaidimas – jį lengva žaisti kieme, neturint daug kitų įrankių. Būtent todėl šis žaidimas tapo didele jo ir kitų bendraamžių gyvenimo dalimi.
„Nauji mūsų Vilniaus rajonai negarsėjo įvairiausios veiklos pasiūla. Mokykla, aplink betonas, o jei randi žalią lopinėlį, ar net ant to paties betono, imi kamuolį ir žaidi, tam pritaikydamas įvairiausias po ranka esamas priemones. Matyt, čia susidėjo toks jaunatviškas energijos ištaškymas, komandiniai dalykai, aistra, futbolo grožis ir lygiavimasis į futbolo dievus“, – sako jis.
Martynas prisimena, kad anksčiau su draugais netgi surašydavo rezultatus – laimėdavo tas, kuris surinkdavo daugiausiai teisingų atsakymų.
„Bet pastaruoju metu tai nebevyksta. O aš ir šiaip nesu mėgėjas spėlioti. Esu prietaringas – tiek savo kelionėse, tiek futbole. Daugiau mėgstu kalbėti apie jau pasibaigusius įvykius. Apie tai, kas bus, kalbėti nesu linkęs. Mano gyvenime taip jau susiklostė, kad tuos dalykus esu linkęs pasilaikyti sau. Geriau papasakosiu daugiau, kai visa tai patirsiu, nei tuščiai spėlioti“, – atvirauja M. Starkus.
Futbolas – stipri priežastis draugystei
Savo keliones po pasaulį M. Starkus ir V. Radzevičius pradėjo prieš 20 metų, o daugiau nei prieš 10 metų aplankė ir Šiaurės Ameriką, kurioje šiemet vyksta FIFA pasaulio futbolo čempionatas.
Martynas prisimena, kad tuo metu, kai Šiaurės Ameriką lankė su Vytaru, šalis vieną po kito patyrė didžiausius sukrėtimus – nuo Rugsėjo 11-osios įvykių iki per Naująjį Orleaną prasinešusio uragano Katrina, stipriai nusiaubusio miestą.
„Po tų dramatiškų įvykių, kurie sukrėtė šalį, jie suprato, kad šiame pasaulyje yra ne vieni. Atsirado daugiau šalių, kurios juos ir gelbėjo, ir jiems padėjo. Tai įrodė, kad pasaulis nesusideda tik iš Amerikos ir likusio pasaulio. Mes pataikėme važiuoti į smalsią Ameriką, kuri labai domėjosi, iš kur mes, kas mes tokie esame, kur važiuojame. Mūsų įspūdžiai buvo labai geri, o Amerika keičiasi ir toliau – dabar ji ir vėl yra kitokia. Manau, kad mes pataikėme į gerąjį Amerikos etapą. Mes ten jautėmės žiauriai gerai“, – pasakoja jis.
Tačiau nors bičiulius daugelis žino kaip keliautojus, abu jie – ne ką mažiau aistringi futbolo gerbėjai.
„Mūsų draugystė turbūt todėl ir įvyko, kad sutapo daug dalykų. Mums patiko futbolas, mes mėgome panašią muziką ir buvome panašiai pašėlę. Bet futbolas tam buvo gana stipri priežastis – nežinia, kaip viskas būtų susiklostę, jei Vytaras nemėgtų futbolo. Matyt, kažkurioje vietoje tuomet būtume nesuėję“, – šypsosi M. Starkus.
Jeigu futbolas trukdo darbui, reikia keisti darbą
Kartu su kitais žinomais draugais iš pramogų pasaulio, M. Starkus 1996-aisiais įkūrė futbolo klubą „Prelegentai“, kuris stipriai prisidėjo ir prie bendro futbolo populiarinimo šalyje. O apie ką, prisiminęs klubo laikus, pirmiausiai pagalvoja Martynas?
„Pirmiausiai pagalvoju apie tai, kad dar galėjau žaisti futbolą (juokiasi). O futbolo mes žaisdavome daug. Rungtynių gausa per metus prilygome profesionaliam klubui. Vytaras skaičius gal pasakytų tiksliau, bet buvo ir taip, kad futbolą žaidėme kas antrą dieną. Tai – didelis tempas, dar nepamirštant ir to, kad mes visi tuo metu dar turėjome ir savo darbus, dalyvaudavome įvairiausiuose vakarėliuose, mažai miegodavome. Tai – sentimentalu, ir yra tai, ką aš vis dar prisimenu“, – sako jis.
Anot M. Starkaus, šis klubas perėjo tas pačias stadijas, kokias savo gyvenime praeina žmogus. Nuo atsiradimo ir pašėlusios jaunystės iki senjorų etapo ir net gražios mirties. „Klubas gyvas tol, kol yra žaidėjų“, – sako jis.
Visgi Martynas neslepia – žaisti futbolą jis labai pasiilgsta iki šiol. O kartais tai netgi sapnuoja.
„Žinoma, dabar po intensyvaus futbolinio gyvenimo, atsiliepia ir kūnas. Visi tą jaučiame – tai kokia operacija, tai įvairūs išlendantys skausmai. Ir dar sako, kad sportas – sveikata! Mes dabar mokame tai, ką avansu sveikatos pasiėmėme praeityje. Bet negaila – viską kartočiau taip pat“, – atvirai sako jis.
Kadaise Martynas yra pasakęs paprastą tiesą, kuria šventai tikėjo visi klubo nariai: jei darbas trukdo futbolui, reikia keisti darbą. Tą jis pripažįsta ir šiandien.
„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad tai – tik tuščia frazė. Kartais atkeldavai kokį renginį ar filmavimus, nes tau gi varžybos. O kaip į jas nenueisi? Futbolas vis tiek būdavo svarbiau. O kitus reikalus juk gali padaryti rytoj, nebūtinai šiandien. Mes tikrai derindavome darbą prie futbolo“, – prisimena jis.
Neįprastas M. Starkaus būdas stebėti futbolą
Garsūs M. Starkaus bičiuliai yra sukaupę daugybę su futbolu susietų daiktų. Vytaras perka garsių futbolo komandų aprangas anūkams, o Marijus Mikutavičius turi sukaupęs didelę pasaulio futbolo čempionatų kamuolių kolekciją.
Tuo tarpu Martynas teigia daiktų nekaupiantis – išmoko to prieš daugelį metų, kai suprato, kad jo šeima ne itin žavisi tuo, ką jis parveža iš kelionių…
„Auginu tris dukras – koks dar futbolas? (šypsosi). Su vyriausia pirma kartą į rungtynes nuėjau tik ją nuvežęs į studijas Nyderlanduose. Po pažinties su miestu patekome į „Groningen FC rungtynes. Su jauniausia dar tik planuojam, o mano vidurinioji, kuriai vasarą bus šešiolika, galų gale, tik prieš mėnesį, su manimi nuėjo į „Žalgirio“ rungtynes. Ir tada pasakė, kad visada su manimi vaikščios, nes jai labai patiko. Štai, „Žalgiris“ dabar turi naują gerbėją!– džiaugiasi jis.
Tiesa, vėliau M. Starkus patikslina, kad dukra iš pradžių galvojo, kad tėtis vešis ją į Kauną, stebėti krepšinio…
„Tačiau galiausiai ji vis tiek nusprendė pabandyti, o kai atėjo ir pajuto tą „Žalgirio“ atmosferą, sutiko tuos žmones ir dar pamatė pergalę, nusprendė į futbolo rungtynes eiti ir toliau. Tiesa, žada tą daryti su rimtais sirgaliais, Pietų IV-ojoje, nes sakė, kad pas juos linksmiau“, – šypsosi jis.
O štai pats Martynas mieliausiai futbolą žiūri… vienas ir dar tyloje.
„Kartais netgi žiūriu išjungęs garsą. Taip įpratau, kai viena po kitos gimė mano dukros. Futbolas vyksta vėlai vakarais, kai reikėdavo jas migdyti, todėl garsas turėdavo būti išjungtas. Kai taip įpratau, ilgainiui supratau, kad man taip visai neblogai. Aš juk viską suprantu“, – sako jis.
Anot M. Starkaus, dabar šeimoje viskas paprasta: jeigu prie televizoriaus – tyla, vadinasi, kad tėtis žiūri futbolą.
„Žinoma, kartais pasigirsta ir tylių, slopinamų keiksmažodžių arba skausmo aimanų. Tai reiškia, kad dabar prie tėvuko geriau nelįsti bent porą valandų…“ – pokalbį baigia jis.
Laidą „GOAL‘as“ stebėkite 21.30 val. per TV3, o iškart po to – Kanados – Bosnijos ir Hercegovinos mačas. Naktį laida jūsų lauks nuo 03.30 val., o tuomet per TV3 – JAV ir Paragvajaus kova. Šių rungtynių kartojimą pamatysite 11.45 val. per TV6.
Transliacijų tvarkaraštis:
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
