Poste jis pakeis Dainių Adomaitį, kuris, nors ir iš pradžių planavo likti Klaipėdoje, bet nusprendė priimti netikėtai atsiradusį Japonijos klubo pasiūlymą ir išvykti dirbti svetur.
Šie du treneriai kartu keletą metų dirbo ir Lietuvos rinktinėje, kur M. Brazys buvo D. Adomaičio asistentas. Abu jie rinktinę paliko po 2019 m. pasaulio krepšinio čempionato.
Po trumpo poilsio galiausiai M. Brazys kartu du D. Adomaičiu 2021-ųjų pabaigoje pradėjo darbus Klaipėdoje, o nuo šos vasaros ilgametis asistentas nusprendė žengti žingsnį į priekį ir pagaliau pradėti vyr. trenerio karjerą.
„Noras būti vyr. treneriu jau seniai buvo, tik galbūt ne visada viskas nuo manęs priklauso“, – kalbėdamas su portalu Tv3.lt sakė M. Brazys.
Išsamus pokalbis su M. Braziu – apie vyriausiojo trenerio pareigas, tikslus, Lietuvos rinktinę ir neraminančius dalykus.
Praėjusią savaitę pradėjote pasiruošimą naujajam sezonui. Kaip kol kas visas procesas klostosi ir kurių žaidėjų dar laukiate atvykstant?
Mums trūksta Malieko White'o, kuris prie komandos turėtų prisijungti rytoj (su treneriu buvo kalbėta ketvirtadienio popietę, – aut. past.). Austine'as Wiley irgi atvyko kiek vėliau, tai dar nėra pilnai prisijungęs, bet kelių dienų bėgyje jau viskas bus gerai.
Na, o pasiruošimą pradėjome praėjusią savaitę. Tada daugiau įžanginės treniruotės buvo, nesudėtingos, o dabar jau bandome žaisti ir laukiame draugiškų mačų.
Ar sulaukęs pasiūlymo tapti komandos treneriu nesvarstėte ilgai?
Noras būti vyr. treneriu jau seniai buvo, tik galbūt ne visada viskas nuo manęs priklauso. Nėra taip lengva, kad komanda pirmaisiais metais suteiktų šansą. Asmeniškai turėjau kelis kitus variantus, bet paskutiniu metu tie klubai rinkosi kitus trenerius.
O iš Klaipėdos išvykus Dainiui likau aš, buvau vadovams pažįstamas žmogus, žinantis ir sistemą. Smagu, kad klubas manimi patikėjo ir suteikė šansą, o dabar viskas jau priklausys nuo manęs. Turiu įrodyti, kad galiu dirbti.
Bet, kaip suprantu, turėjote paties Dainiaus Adomaičio pasiūlymą kartu su juo vykti į Japoniją?
Buvo toks variantas. Nebuvo lengva apsispręsti, nes įdomi ta egzotinė lyga, kita kultūra, patirtis. Tad tą irgi įdomu pabandyti, bet labiau norėjosi pradėti vyriausiojo trenerio karjerą. Klubą pažįstų gana gerai, visą krepšinio virtuvę, nemažai žaidėjų, patiko jaunimo sistema, geros sąlygos, tad ir pasilikau.
Kiek pavyko komandą papildyti žaidėjais, kurių norėjote ir kaip bendrai įvertintumėte sudėtį?
100 proc. gal viskas nepavyko, bet, manau, arti to. Gerai, kad legionierius įsigijome gana anksti. Dabar žiūrėsime, kaip jiems seksis. Norėjome komandoje turėti Mindaugą Kačiną, bet taip jau susiklostė, kad jis pasirinko kitą pasiūlymą ir išvyko.
Manau, kad daugmaž viskas gerai, esu patenkintas sudėtimi.
Ar amerikiečiai Maliekas White'as ir Austinas Wiley bus tie kertiniai krepšininkai ir jiems numatomas lyderių vaidmuo?
Jie tie žaidėjai, kurie gali žengti žingsnius į priekį. Abu dar nežaidė aukščiausiose lygose, gali tikrai tobulėti ir tapti geresniais.
Aišku, kartu yra ir rizika, bet, iš kitos pusės, gali ir nustebint ir tikrai galime turėti gero lygio krepšininkus. Žinoma, nesinori daug kalbėti, kol jie nesitreniruoja, kadangi tai, ką matai per video ar išgirsti iš kitų yra viena, o visai kitas dalykas yra gyvai pamatyti. Jie kol kas yra ne iki galo išsiryškinę žaidėjai.
Kokie yra „Neptūno“ naujojo sezono tikslai?
Sunku kalbėti apie tikslus, kai nežinome ir kaip iki galo susikomplektuos priešininkai. Gal prieš LKL pradžią jau vaizdas bus ryškesnis. Ant popieriaus gali atrodyti kitaip, o aikštėje vienaip. Mes ar dar kelios komandos jau baigėme komplektacijas, bet kiti dar ne.
Nesivelsiu į spėliones, pamatysime kiek vėliau. Dabar koncentruojamės į fizinį pasiruošimą, geriname savo žaidimą ir noriu, kad mano komanda būtų konkurencinga.
LKL čempionate žais rekordinis kiekis komandų – 12. Kartu LKL padangėje atsirado naujas krepšinio klubas „Wolves“, tad galima sakyti, kad lyga sustiprėjo?
Manau, kad LKL dar niekada nebuvo tokio stipri, kaip bus šiemet. Dvylika komandų, prisijungė „Wolves“, kurie turi solidų biudžetą, gali žaidėjams pasiūlyti geresnius kontraktus nei mes.
Jie renkasi žaidėjus iš kitos lentynos arba tuos lietuvius, kurie yra rinktinės kalibro arba ant slenksčio. Rimas Kurtinaitis yra patyręs treneris, teko su juo dirbti. Jis tikrai išsireikalaus iš žaidėjų maksimumo. Komanda, bent jau pagal sudėtį, tikrai yra ketvertuke. Tai nuo to ir visa lyga stiprėja, tad ir sakau, kad LKL bus turbūt stipriausias per visą čempionato istoriją.
Kiek teko stebėti šią vasarą Lietuvos rinktinės pasirodymus ir kokį įspūdį paliko rinktinės žaidimas?
Visada stengiamės pažiūrėti, net treniruotes šiek tiek paderiname, kad spėtume. Įspūdis geras, matosi žaidimo braižas, yra susižaidimas, galbūt kažkiek problemų, bet dar yra laiko išspręsti viską.
Bet rinktinė gali žaisti ir mažesniu, ir didesniu penketu, Igno Brazdeikio įsiliejimas į komandą labai pagelbėjo. Su vengrais jis gal nežaidė gerai, bet potencialo turi daug. Labai trūko tokio žaidėjo, kuris, pavyzdžiui, nesant Mariui Grigoniui, įneštų kūrybos, o jie ir abu kartu gali žaisti vienu metu.
Labai patinka, kad atsirado daugiau kūrybos gynėjų grandyje.
Rokas Jokubaitis irgi įneš savo indėlį, Lukas Lekavičius šiek tiek šiuo metu dingęs, bet manau irgi sužais savo gerų mačų.
Visas komandos paveikslas atrodo neblogai. Galbūt tik varžovai pasiruošime cikle nebuvo patys stipriausi, kas nėra gerai. Aišku, buvo ispanai, bet ir jie išgyvena kartų kaitą ir nėra tie ispanai kaip anksčiau. Būtų smagu pamatyti, kaip rinktinė atrodytų su slovėnais, graikais ar panašiai.
Pasiruošimo ciklas nors ir baigėsi, draugiškų mačų nebebus. Tačiau, anot statistikos, lietuviai iš visų čempionate dalyvausiančių komandų sužaidė daugiausiai (7) draugiškų rungtynių, o iš stipresnių varžovų buvo tik ispanai, bet ir jie ne ta Ispanijos rinktinė, kokia buvo anksčiau.
Serbai, slovėnai ar kitos rinktinės žaidė mažiau mačų, bet su stipresniais varžovais. Panašiai buvo ir jums dirbant rinktinės štabe. Kaip jums atrodo, kuris kelias yra geresnis?
Visi įvairiai dėlioja. Vieni gal taikosi į optimalią formą grupių etape, kiti atkrintamosiose. Vieno teisingo kelio tikrai nėra. Buvo daug mačų, tai puiki patirtis, padidina tą ritmo jutimą. Matėme, kad paskutiniu metu daug jau žaidė pagrindiniai krepšininkai, nes norima šlifuoti jų tarpusavio supratimą ir kad jie kuo greičiau pajustų žaidybinį ritmą.
Daug skirtingų kelių yra, bet, matysime, ką parodys čempionatas.
Užsiminėte apie problemas. Ar rinktinės gynyba, ypač du prieš du situacijose, kai yra itin atakuojamas Jonas Valančiūnas, ir yra ta didžiausia problema?
Ne paslaptis, tai yra problema, nes varžovai tokiu būdu pelno daug taškų. Jei suskaičiuotume, tai, manau, nustebtume ne į gerąją pusę mūsų atžvilgiu. Bet treneriai turi išspręsti šiuos dalykus. Aišku, blogiausia, kad ir varžovai tą puikiai supranta. Visos komandos ruošdamosis mačui analizuoja žaidimą ir nagrinėja, kaip taktiškai nori pulti ir per kur tai daryti geriausia.
Tiesiog treneriai su Jonu ar kitais žaidėjais turi sėsti ir stebėti, kur ir ką galima padaryti geriau.
Ir jums dar būnant rinktinės trenerių štabe buvo liečiama ta NBA bokštų tema. Ar jie gali kartu aikštėje žaisti, ar ne per daug užkimšama baudos aikštelė, ar vis dėlto nereikia išradinėti dviračio, kadangi turime tokius du aukštos klasės aukštaūgius ir jie turi žaisti, jei yra pasirengę. Kaip Jums atrodo?
Faktas, kad bus visokių atkarpų. J. Valančiūnas žaidžia su D. Saboniu ar be, jis yra penktas numeris. Gynyboje tai nėra bėda, nes Domas žaidžia ketvirtu, o puolime manau irgi, nes matėme, kad J. Valančiūnas ir iš toli gali dabar pataikyti.
Nebūtinai jiems abiem grūstis baudos aikštelėje.
Galima sumodeliuoti žaidimą. Jiems ir reikia žaisti kartu, kartais vieną kitą pailsinti irg iaišku reikia. Ir mes tą darėme, paskui Darius Maskoliūnas bandė kiek kitaip žaisti, bet galų gale gavosi vis vien, kad jie abu kartu žaidė. Tai viskas neatrodo blogai, gal kartais nėra gražu, bet efektyvu.
Mindaugas Kuzminskas tik grįžo po traumos, Eigirdo Žukausko situacija nėra aiški. Ar ketvirtojo pozicja komandoje kelia nerimą?
Tų žaidėjų yra. Nežinia, kokia E. Žukausko situacija, bet yra Gytis Masiulis, tas pats M. Kuzminskas ir D. Sabonis žaidžia ketvirtu numeriu. Tikrai yra iš ko rinktis.
Aišku, gal treneriams norėtųsi daugiau aukštesnio lygio žaidėjų turėti, bet tai nėra didžiausia komandos problema. Apskritai manau, kad rinktinėje nėra tų didelių bėdų. Yra įžaidėjų, Kristupas Žemaitis man atrodo savo vaidmenyje bent kažkiek gali padėti.
Ne taškais, bet papildomais dalykais, atkarpomis vadovauti. Yra M. Grigonis, I. Brazdeikis. Tai kuriantys žaidėjai, kurie ir kartu, ir atskirai gali žaisti.
Rokas Giedraitis geras metikas iš už užtvarų. Yra ketvirti numeriai, galintys išplėsti aikštę. Centrai irgi pakankamai solidūs. Manau, kad visada galima prie kažko kabinėtis, bet ši rinktinė neturi labai jau didelių skylių.
Lieka jau penkios dienos iki čempionato. Nors prognozės būna nedėkingas dalykas, kaip Jūs matote rinktinės šansus pirmenybėse?
Visada turi būti pirma vieta. Gal nereikia to garsiai visada sakyti, bet reikia laimėti paskutinįjį atkrintamųjų varžybų mačą – finalą. Manau, kad toks tikslas turi būti komandos viduje ir pas kiekvieną asmeniškai. Aišku, grupė sunki, tačiau reikia stengtis užimti kuo aukštesnę vietą.
A grupė (su kažkuria iš tos grupės komandų lietuviai žais aštuntfinalyje, – aut. past). neatrodo pajėgi, pas mus tikrai stipresnė. Tad gal ir geriau, nes atkrintamųjų pradžioje bus sąlyginai silpnesnis varžovas.
Svarbiausia į lemiamus mačus ateiti pasirengus. 2017 m. čempionatas taip ir susiklostė, kad iškritome anksti aštuntfinalyje prieš graikus. Jie sužaidė geriausią savo mačą čempionate, o mes tikrai ne. Tad linkėčiau rinktinei, kad tos geriausios rungtynės būtų atkrintamosiose varžybose, o ne grupėse.
Bet, aišku, faktas ir tai, kad reikia grupėje užimti kuo aukštesnę vietą. Bus įdomu stebėti.
