LKL reguliariojo sezono traukinys jau finišuoja ilgoje 36 rungtynių kelionėje. Jau 30 įvykusių čempionato turų leidžia susidaryti tam tikras išvadas apie komandų ir krepšininkų sezoną. LKL.lt pasižvalgė, kurie žaidėjai yra realiausi pretendentai laimėti naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimą. Tokių radome šešis.
LKL naudingiausio žaidėjo prizas nėra tik malonus įrašas asmeninėje karjeroje. Naudingiausiam reguliariojo sezono LKL krepšininkui lygos rėmėjas, skrydžių bendrovė „Turkish Airlines“ padovanos kelionę dviems ir skrydį verslo klase į Mauricijų.
Vytautas Šulskis („Vytautas“, 18,73 naud. bal.)
Prienų-Birštono „Vytauto“ puolėjo Vytauto Šulskio koziris MVP lenktynėse akivaizdus – naudingiausio lygos žaidėjo vardas. Pagal naudingumo balų vidurkį V.Šulskis nepralenkiamas ir artimiausią priešininką lenkia 2,5 naud. balo.
Jeigu krepšininko žaidimo kreivė staiga nepaaiškinamai nesmigs žemyn arba kuris nors iš artimiausių jų persekiotojų nepradės žaisti kaip Stephenas Curry, V.Šulskis reguliariajame sezone finišuos pirmas.
27 metų 200 cm ūgio puolėjas žaidžia geriausią sezoną karjeroje. Jis gali daryti viską – rinkti taškus (13,8), atkovoti (6,5) ar perimti kamuolius (1,6), skirstyti rezultatyvius perdavimus (2,6).
Dar vienas jo privalumas tas, kad „Vytautas“ turnyro lentelėje rikiuojasi trečias. Aukščiausias naudingumo balų rodiklis ir puikūs komandos rezultatai – pati geriausia paraiška į MVP titulą.
Jerai Grantas („Neptūnas“, 16,21 naud.)
Klaipėdos „Neptūno“ vadovai gali didžiuotis vasaros namų darbais. Sezonas rodo, kad jie rado vieną geriausių aukštaūgių klubo istorijoje. Juo tapo baudos aikštelę cementuojantis puolėjas Jerai Grantas.
26 metų 202 cm ūgio krepšininkas šį sezoną renka vid. po 11 taškų, 6,5 atkovoto kamuolio ir 16,2 naudingumo balo. Pagal naudingumą Lietuvoje jis nusileidžia tik Vytautui Šulskiui ir yra naudingiausias „Tete-a-Tete Casino-LKL“ legionierius.
26 rungtynes iš 30 jis paliko surinkęs bent 10 naudingumo balų. Stabilų aukštaūgį po krepšiu turintis Dainius Adomaitis dažniausiai būna ramus dėl baudos aikštelės. J.Grantui lyderio vaidmenį būtų suteikę geresni „Neptūno“ rezultatai, bet ketvirtoji vieta turnyro lentelėje gali būti viena kertinių priežasčių, kodėl nepavyktų aplenkti V.Šulskio.
Spenceris Butterfieldas („Juventus“, 15,71 naud.)
Antanas Sireika sezono pradžioje pakrikštijo Spencerį Butterfieldą amerikietiškuoju Macijausku. Pastaruoju metu Utenos „Juventus“ lyderis pradėjo žaisti iš tiesų kaip legendinis Lietuvos snaiperis.
Nuo Naujųjų 23 metų gynėjas renka vid. 22,7 naudingumo balo. S.Butterfieldui šį sezoną kol kas priklauso trys iš keturių svarbiausių rekordų. Snaiperis šį sezoną surengė rezultatyviausią (34 tšk.) ir naudingiausią (43 naud. bal.) pasirodymą, taip pat sugriebdamas ir daugiausiai atšokusių kamuolių (18), nors tėra 191 cm ūgio.
„Juventus“ atstovas „Tete-a-Tete Casino-LKL“ čempionate pelno vid. 13,8 taško (47,3 proc. dvit., 45 proc. trit., 84 proc. baud.), atkovoja po 6 kamuolius, atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus ir renka 15,7 naudingumo balo.
Kita vertus, stabiliai naudingo žaidimo jam trūko sezono pradžioje. Be to, „Juventus“ rikiuojasi tik penktoje turnyro lentelės vietoje, o S.Butterfieldo vidurkiai nėra tokie, kurie verstų šokinėti iš susižavėjimo.
Antanas Kavaliauskas („Lietuvos rytas“, 15,35 naud.)
Vilniaus „Lietuvos ryto“ kapitono sezoną galima skirstyti į dvi dalis: iki Tomo Pačėso ir su Tomu Pačėsu. Kai sostinės komandą perėmė griežtasis lietuvis, akivaizdžiai pakilo A.Kavaliausko statistiniai rodikliai.
Jis žaidžia ilgiau, rezultatyviau, o naudingumas šoktelėjo beveik 9 punktais (!). A.Kavaliauskas šį sezoną per 22 minutes renka vid. 11,3 taško, atkovoja 4,8 kamuolio ir atlieka 1,7 rezultatyvaus perdavimo.
Tiesa, 31-erių aukštaūgis žaidžia kiek banguotai, o kartais A.Kavaliauskui susirinkti dar geresnę statistiką elementariausiai sutrukdydavo silpnesnių varžovų triuškinimas ir trenerio sprendimas jį patausoti.
Stabilumo trūkumas, naudingesnis praėjęs sezonas (17,4 naud.) ir šiltnamio sąlygos „Tete-a-Tete Casino-LKL“ kiša pagalius į ratus MVP lenktynėse. Visą tai su tūzu jis būtų atrėmęs, jei „Lietuvos rytas“ pirmautų Lietuvos čempionate, bet vilniečiai atsilieka nuo žalgiriečių.
Laimonas Kisielius („Vytautas“, 14,67 naud.)
Dar vieno Prienų-Birštono „Vytauto“ puolėjo koziriai panašūs į V.Šulskio.
31-erių 203 cm ūgio Laimonas Kisielius šį sezoną renka vid. 13,4 taško, atkovoja 4,8 kamuolio ir atlieka 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Toks žaidimas Lietuvoje brandina diskusijas, ar krepšininkas dar nenusipelnė kvietimo į „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“.
Kuo L.Kisielius skiriasi nuo V.Šulskio, tai gebėjimu pakreipti rungtynių eigą. Neatimant nuopelnų iš naudingo V.Šulskio žaidimo, L.Kisielius yra pranašesnis tuo, kad lemiamu metu savo taškais gali atnešti „Vytautui“ pergalę, ką jau ne kartą padarė šį sezoną.
Paulius Jankūnas („Žalgiris“, 14,53 naud.)
Naudingiausių LKL žaidėjų sąraše iš minėtųjų pretendentų Kauno „Žalgirio“ kapitonas rikiuojasi paskutinis – aštuntas. Bet būtų neteisinga neįtraukti į MVP lenktynes naudingiausio pirmaujančios čempionato komandos žaidėjo.
P.Jankūnas šį sezoną per 20 minučių renka vid. po 11 taškų, atkovoja 4,2 kamuolio ir atlieka 1,6 rezultatyvaus perdavimo, krepšį atakuodamas pavyzdiniu tikslumu. Dvitaškius jis meta net 60, tritaškius – 50, o baudų metimus – 87,2 proc. taiklumu.
Ar užteks Pauliui „Žalgirio“ rezultatų kortos?
