26-erių metų 205 cm ūgio Mindaugui Katelynui karjera klostosi permainingai. Lietuvis po studijų Jungtinėse Amerikos Valstijose profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo Italijoje Kantu „Vertical Vision“ ekipoje, tačiau joje puolėjui nepavyko sėkmingai pasirodyti dėl jį persekiojusių traumų.
2007-2008 metų sezoną M. Katelynas pradėjo Italijos antrosios lygos Monferato „Junior Casale“ komandoje. Lapkričio mėnesį krepšininkas sukirto rankomis su Milano „Armani Jeans“ klubu. „Dizainerių“ gretose M. Katelynas praleido pusantro sezono.
Šią vasarą aukštaūgis tik per plauką nepateko į pagrindinį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuką. Sezono išvakarėse Milano ekipos vadovai nusprendė lietuvį paskolinti Ispanijos ACB žaidžiančiai Alikantės „Merdianio“ ekipai. Joje M. Katelynas jaučiasi lyg žuvis vandenyje ir yra vienas komandos lyderių.
Krepšininkas pasidalijo mintimis apie Ispanijos ir Italijos lygų panašumus bei skirtumus, gyvenimą ir žaidimą Ispanijoje, Lietuvos rinktinę bei ateities planus.
– Ar nesigailite, jog Eurolygą teko iškeisti į Ispanijos pirmenybes?
– Tikrai ne, nes niekam ne paslaptis, kad Ispanijos čempionatas vienas stipriausių Europoje. Žinojau, kur važiuoju ir žinojau, kad čia laukia tikrai aukštas lygis. Yra pačiam dar kur tobulėti, todėl kodėl gi nepasirinkus geriausių sąlygų tam.
– Italijos ir Ispanijos čempionatai vadinami vienais stipriausių Europoje. Kuri lyga Jums pasirodė stipresnė?
– Jaučiasi, kad ACB lyga stipresnė, bet nedaug. Čia šiek tiek geresnė organizacija, geresni žaidėjai, keturios Eurolygos komandos. Ispanijoje nieko nereikia galvoti, tik žaisti krepšinį.
– Šiuo metu jums tenka daugiau žaisti sunkiuoju krašto puolėju ar lengvuoju? Kuri pozicija Jums priimtinesnė?
– Daugiau tenka rungtyniauti sunkiuoju krašto puolėju, nors, manau, pagal savo fizines galimybes sugebėčiau ir lengvuoju kraštu žaisti. Laukiu kol kas trenerio eksperimentų (šypteli).
– Kokius tikslus komandai iškėlė vadovai? Ar manote, jog pavyks juos įgyvendinti?
– Būtinai reikia, jog klubas neiškristų į žemesnę lygą. Norėtųsi patekti į atkrintamąsias varžybas. Dedame visas pastangas, kad tikslai būtų įgyvendinti.
– Kaip įsikūrėte Alikantėje? Ar patinka Jums šis miestas?
– Gyvenimo sąlygos labai geros. Su Milanu nėra net ko lyginti. Miestas irgi labai gražus. Žinoma, ne toks didelis kaip Milanas, bet gyventi galima. Ypač smagu, kai vasario mėnesį oro temperatūra siekia 20 laipsnių šilumos.
– Ar smagiau žaisti, kuomet komandoje yra dar vienas lietuvis?
– Taip, be abejo. Martynas Andriuškevičius padėjo apsiprasti naujame mieste. Visada malonu nueiti pas jį į svečius pasėdėti, pasišnekučiuoti. Dviese treniruotis ir žaisti tikrai įdomiau.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Tikrai namie nesėdžiu. Dabar laukiu kol atšils, tuomet daugiau laiko praleisiu prie jūros.
– Ar komandos treneriai iš legionierių reikalauja daugiau nei iš vietinių žaidėjų?
– Kaip ir visose ekipose kažkiek tikimasi daugiau iš legionierių, tačiau nepasakyčiau, jog treneris daro spaudimą arba reikalauja daugiau negu iš visų kitų komandos narių.
– Kaip manote, kodėl Lietuvos rinktinei taip nesėkmingai susiklostė Europos pirmenybės Lenkijoje?
– Tiek krepšininkams, tiek krepšinio gerbėjams tai yra skaudi tema ir ją prisiminti vėl iš naujo nesinori. Norisi žvelgti į priekį optimistiškai nusiteikus ir tikėtis, jog ateinančios kovos Lietuvos rinktinei bus daug sėkmingesnės.
Tikėsimės, kad treneriai, krepšininkai bei federacija atliks savo darbą tinkamai ir skaudžios praeities klaidos daugiau nebepasikartos.
– Praėjusią vasarą tik per plauką nepatekote į galutinį Lietuvos rinktinės dvyliktuką. Ar šią vasarą vėl tikitės kvietimo į rinktinės stovyklą?
– Be abejo. Kol žinosiu, kad turiu daug šansų, tol ir tikėsiu, jog galiu patekti į dvyliktuką.
– Ką manote apie naują šalies rinktinės trenerį Kęstutį Kemzūrą?
– Asmeniškai man su juo bendrauti neteko, bet girdėjau, kad jis daug apie krepšinį išmanantis žmogus su patirtimi. Jei stojo prie rinktinės vairo po tokio nesėkmingo pasirodymo praėjusią vasarą, reiškia turi daug ryžto bei užsispyrimo sugrąžinti Lietuvos krepšinį į teisingą kelią.
– Teko Jus pastebėti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) finalo rungtynėse. Kokį įspūdį paliko turnyras? Kurią komandą palaikėte finale?
– Smagu buvo stebėti lietuvišką krepšinį. Seniai matęs buvau. Gal tik žmonių „Siemens“ arenoje buvo mažokai kaip tokiam renginiui, bet šiaip viskas labai gražu. Sirgau už abi komandas (šypsosi). Visur draugai žaidžia. Svarbiausia – gražus reginys.
– „Armani Jeans“ paskolino Jus „Meridiano“ klubui. Ar kitą sezoną tikitės sugrįžti atgal į Milaną ar ieškosite naujos darbovietės?
– Viskas priklausys nuo to, kaip užbaigsiu sezoną ir kokius pasiūlymus pateiks kitos ekipos.
Edgaras Pulkovskis
