Geriausią Lietuvos maratono istorijoje rezultatą pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose pasiekusi D. Lobačevskė tvirtino, kad Maskvoje nesitikėjo tokio gero pasirodymo. „Kovojome ne su varžovėmis, o su sekinančiu karščiu ir saule“, - grįžusi iš Rusijos sostinės Balsas.lt sakė lengvaatletė.
Šeštadienį 42 km 195 metrų distanciją D. Lobačevskė įveikė per 2 val. 37 min. 48 sek. ir užėmė 12-ą vietą. Iki šiol pasaulio čempionatuose aukščiausią vietą iš lietuvių buvo iškovojusi Živilė Balčiūnaitė. 2009 metais Berlyne ji maratoną nubėgusi per 2 val. 31 min 06 sek. užėmė 18-ą vietą.
„Tikrai prieš pasaulio čempionatą nebuvau geriausios savijautos, kuria galėčiau pasigirti. Pavasarį daug geriau jaučiausi, bet galvojau, kad gal nuo treniruočių aukštikalnėse likęs tas nuovargis. Iki starto ilsėjausi kaip galima daugiau ir tikėjausi lengvų kojų“, - pasakojo pavasarį Hamburgo maratone triumfavusi D. Lobačevskė.
– Kaip vertinate savo pasirodymą pasaulio čempionate?
– Čempionatą vertinu kaip sėkmingą. Tai – aukščiausia mano iškovota vieta pasaulio pirmenybėse. Dar prieš išskrendant iš Lietuvos svajojau patekti į dvidešimtuką geriausiųjų, o gavosi, kad beveik patekau į dešimtuką. Esu nepaprastai patenkinta, kad man ta diena buvo palanki ir sėkminga.
– Kas lėmė tokią aukštą vietą?
– Aukšta vieta man atiteko ir dėl to, kad nemažai bėgikių per greitai pradėjo maratoną, o aš nepasidaviau jų diktuojamam tempui, kantriai bėgau viduryje ir stebėjau daugiau savo savijautą tokiomis oro sąlygomis. Buvo labai karšta ir visiškai jokio pavėsio. Rezultatas nėra aukštas nei mano, nei varžovių. Bėgti greičiau nei per 2 val. 30 min. tokiomis sąlygomis man būtų tiesiog neįmanoma. Varžėmės daugiau su saule ir karščiu.
Vienoms pavyko, kitoms toks oras buvo itin nepalankus. Pats bėgimas man buvo sunkus, tikrai momentais per kūną ėjo šiurpuliai nuo spiginančios saulės, bandėme vėsintis vandeniu, bet temperatūra siekė 30 laipsnių karščio, tai ant saulės pastatytas vanduo nevėsindavo – buvo per šiltas. Aišku, pirmas maratonas, kai mačiau visokių vaizdų bėgant – vienos krito, kitos ėjo, trečios bandė kažkaip ristele finišą pasiekti. Tikrai buvo sunku ir, manau, daugumos svajonė buvo pasiekti finišą.
– Dėl pačios organizacijos – bėgimas popiet (pradžia 14 val.) atrodė gana keistai ant popieriaus, ar realiai kiek oro sąlygos kišo koją?
– Oro sąlygos tikrai trukdė, nes niekada nesu bėgusi tokiu dienos metu, 14 val., kai pats karštis. Tai atsispindi ir rezultatuose. Tai – ne mano oras. Toks bėgimas man nėra malonus, nes bėgti 42 km 195 m nėra lengva, o čia dar saulė ir karštis sekina. Dvigubai tenka atlaikyti, iš bėgimo tikrai nejutau jokio malonumo.
– Pasaulio čempionatas gera organizacija pasigirti negali?
– Dėl organizacijos – įdomiai viskas vyko. Atrodo, kad pasaulio čempionatas turėtų būti aukščiausio lygio varžybos, tačiau prieš maratoną net negavome užtektinai matinimo buteliukų. Jų reikia aštuonių, o gavome penkis. Vėliau, aišku, viską susitvarkėme, bet dar tokių keistenybių neteko matyti. Be to, pirmą kartą maratoną bėgau be apšilimo. Nežinau, gal rusai pagalvojo, kad maratoną bėgant niekas prieš tai nesimankština. Žodžiu teko tik „patampyti“ raumenis laukimo patalpoje ir stoti tiesiai į trasą.
– Kaip vertinate kitų dviejų lietuvių bėgimą?
– Kitų dviejų maratonininkių pasirodymus vertinu tikrai gerai, vietos geros, tokiomis oro sąlygomis tikėtis aukštų rezultatų nebuvo įmanoma. Merginos šaunuolės, pasiekė finišą, įveikė save ir komandinėje įskaitoje užėmėme trečią vietą. Tai tikrai džiugina.
– Kas laukia toliau šį sezoną?
– Dabar porą dienų pailsėsiu, po to vėl kibsiu į darbus. Pirmas startas bus Vilniaus maratone, tik dar neapsisprendčiau, kokią rungtį pasirinksiu. Po to bėgiosiu iki 10 km, jei viskas gerai susiklostys, mėginsiu dar kokį maratoną rudeniop šturmuoti. Žinoma, jei bus noro, užsivedimo ir svarbiausia – sveikatos.
TIK FAKTAI
Pasaulio čempionate startavo trys mūsų šalies maratono bėgikės – Diana Lobačevskė, Živilė Balčiūnaitė ir Remalda Kergytė. Aukštą 12 vietą užėmė D. Lobačevskė, 42 km 195 metrų distanciją įveikusi per 2 val. 37 min. 48 sek., tuo tarpu Ž. Balčiūnatė liko 20-a (2:41:09), o R. Kergytė - 30-ta (2:47:30).
Aukso medalį iškovojo ir pasaulio čempionės titulą apgynė Kenijos bėgikė Edna Ngeringwony Kiplagat (2:25:44), sidabrą - italė Valeria Straneo (2:25:58), o bronzą japonė Kayoko Fukushi (2:27:44).
