„Gerai, esame krepšinio šalis, šaunu, – pamatęs daugiau nei pusšimtį žiniasklaidos atstovų po rytininės treniruotės Vilniaus „Siemenes“ arenoje šypsojosi Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra. Tačiau šypsena netrukus dingo, vos treneris išgirdo klausimus apie komandos žaidimą.
„Vakar turėjome laisvą dieną, šiandien ryte sportavome treniruoklių salėje, darėme metimų treniruotę, kartojome derinius. Vakare turėsime krepšinio treniruotę, kurioje jau ruošimės kovai su Gruzijos rinktine ir spręsime savo klausimus“, – trumpai pristatė dienotvarkę K. Kemzūra.
Šeštadienį Europos krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė Vilniuje žais paskutines kontrolines rungtynes su Gruzijos rinktine, tačiau komandos strategas optimizmu netryško.
„Nuotaikos neslėpsiu nėra labai pakilios. Tam nėra pagrindo, bet ir panikos nėra. Neturime teisės panikuoti. Laiko praktiškai nėra, bet per tą trumpą laiką turime sugalvoti, kaip maksimaliai pagerinti kovą dėl atšokusių kamuolių ir gynybą. Turime pasiruošti pirmoms čempionato rungtynėms ir jas laimėti. Reikia čempionato metu stengtis pagerinti žaidimą“, – kalbėjo jis.
– Kiek atsiliepė žaidimui tai, kad nėra galutinės sudėties? – žurnalistai paklausė K. Kemzūrą.
– Atsiliepia. Kai kuriose rungtynėse tikrai. Pavyzdžiui su Rusija, kai rotacijai trūko „ketvirtų“ numerių. Aišku, protingai padarėme, kad pasilikome 14 žaidėjų. Turime septynis aukštaūgius, atrodė, kad turime būti ramūs dėl to, su kuo reikės atsisveikinti. Tam tikra problema atsirado dėl traumų...
– Sveikatos būklė dabar visiems krepšininkams leistų startuoti Europos čempionate?
– Kol kas padarysiu pauzę. Viena vertus, kad neprisikalbėčiau, kita – patys žaidėjai turi pasakyti, kaip jaučiasi. Dėl to dvyliktuko norėtųsi apsispręsti anksčiau, bet nenorime atrodyti juokingai, jeigu tektų atsisveikinti su dviem žaidėjais, o po rungtynių, jeigu kažkas iškristų, vėl pakviesti grįžti. Gal geriau šiek tiek palaukti ir po jų paskelbti.
– Kontrolinėse rungtynėse su Gruzija modeliuosite žaidimą su Didžiosios Britanijos rinktine?
– Treneriai dirba su ta medžiaga, kurią neseniai gavome. Pažiūrėsime, jeigu rasime kokių nors panašumų, gal ir kažką darysime. Yra ir savo problemų, kurias reikia spręsti.
– Iš šono atrodė, kad krepšininkams dvikovoje su Slovėnijos komanda trūksta užsivedimo ir energijos. Gal tai dėl fizinių krūvių?
– Slovėnų grafikas nebuvo lengvesnis. Sava publika slovėnus užvedė, o mes pradėjome rungtynes ne visai taip, kaip planavome. Gal yra nuovargio fonas. Šią savaitę turėjome mažiau treniruočių, kelios laisvos dienos. Treniruotės trumpėja ir dar trumpės. Tai, kad žaidėme tris dienas iš eilės, be rotacijos, susikaupė ir atsiliepė, ypač vyresniems žaidėjams. Tai ir norėjome patikrinti.
– Šių metų rinktinę sunkiau suvaldyti nei praėjusiųjų?
– Lyginant su praėjusių metų rinktine... Atsiminimai, euforija mes gyvename. Galvoju kartais, kaip ten buvo, kaip ten mes žaidėme ir laimėjome. Nebuvo tas kelias rožėmis klotas: trejas rungtynes atsilikinėjome minus 15, minus 17, minus 18. Išlindome per adatos skylutę. Aišku, ta rinktinė buvo kitokia. Turėjome Liną Kleizą, kuris atnešdavo per rungtynes 20 taškų. Turėjome Joną Mačiulį, kurį galėjai paleisti pakaitomis su Simu Jasaičiu ir įsikabinti Andrejui Kirilenkai į atlapus bei laimėti dar 10 taškų. Bet jų nėra. Čia braukiame liniją.
Nenoriu atrodyti, kad čia verkiu ar guodžiuosi. Mes turime pakankamai gerų žaidėjų ir mums tiesiog nesiseka kartu sueiti. Truputį kovojame su savimi. Išlenda seni įgūdžiai, klubuose žaidėjai įpratę skirtingai gintis ir stresinėje situacijoje vienas reaguoja vienaip, kitas kitaip. Greitis? Sąmoningai jį kaitaliojame, ypač kai aikštėje yra Šarūnas Jasikevičius. Nesakome, kad jis negali bėgti, bet jis tikrai niekada nebuvo greičiausias. Visada sakau, kad bėgtų vyrai į priekį, o kamuolį tikrai gaus. Trūkutį trūksta drausmės, atlikimo ir viskas susideda. Norime labai greitai išspręsti visus klausimus. Kita problema – negalime įmesti, ypač laisvi. Svarbiausia – gynyba. Jeigu sustabdysime varžovus ir leisime įmesti 70 taškų, turime šansų.
– Jeigu atsiliekate nuo plano, kada tas procesas pradėjo šlubuoti?
– Turėjome problemų ir Turkijoje pernai. Gal kažkuo kompensuodavome kitu. Nebuvo tokio ažiotažo ir tokių lūkesčių. Tam fone viskas atrodo kitaip. Dabar visus privalome „šluoti“ 20 taškų skirtumu. Čia – atvirkščiai. Nemanau, kad tai atsilikimas nuo plano. Turkijoje mes turėjome ir naudojomės kolektyviškumu ir komandos dvasia. Čia kol kas to trūksta. Visi žaidėjai, išskyrus Joną, patyrę. Visi jaučia tą artėjančią pradžią ir supranta, kad nėra viskas gerai. Svarbiausia – nesiblaškyti. Yra dalykų, kuriuos reikia pataisyti skubiai.
