Ryšiai su garsiomis aktorėmis ir politikais padėjo jam tapti įtakingu asmeniu ir pasitarnavo žengiant drąsius žingsnius verslo pasaulyje.
Kalbame apie legendinį Fredą Perį (Fred Perry) ir jo jaudinantį bei spalvingą gyvenimą.
2013 m. liepos 7 d., Vimbldono centrinis teniso kortas. Andis Murėjus (Andy Murray) padaro tai, kas, regis, neįmanoma – stebint ekstazės apimtų, šėlstančių žiūrovų miniai, jis iškovoja neįtikėtiną istorinę pergalę Vimbldono teniso turnyro vyrų vienetų varžybose. Visa Didžioji Britanija apimta jaudulio ir šoko.
77-erių metų pralaimėjimų prakeiksmas nutrauktas. Paskutinė tokia pergalė, kai Didžiosios Britanijos tenisininkas pergalingai iškėlė Vimbldono vyrų vienetų varžybų taurę, pasiekta 1936 metais.
Tais metais nugalėtojo taurė atiteko Fredui Periui, kuriam tai buvo trečioji iš eilės namuose iškovota pergalė.
Fredas Peris gimė paprastoje darbininkų šeimoje. Jo tėvas Semas dirbo tekstilės pramonėje, tačiau vėliau jam pavyko palypėti karjeros laiptais ir tapti gana sėkmingu politiku.
Socialinis sluoksnis, kuriam Fredas Peris priklausė, didžiąja dalimi nulėmė jo gyvenimą ir elgsenos manierą.
Tai ne kartą atsigręžė prieš patį tenisininką. Ketvirtojo dešimtmečio pirmoje pusėje mėgėjo statusą turėjęs sportininkas neturėjo beveik jokio aukštuomenės palaikymo. Tuo metu būtent aukštesniosios klasės atstovai, įskaitant „All England Club“ teniso klubo džentelmenus, diktavo Didžiosios Britanijos teniso pasaulio taisykles.
Kalbama, jog po vienos iš savo pergalių Vimbldono čempionate Peris atsitiktinai nugirdo dviejų „All England Club“ klubo narių pokalbį. Šie apie jį atsiliepė menkinančiai, pareiškę, jog „pergalė atiteko ne pačiam geriausiam“.
Taip pat sklinda kalbos, jog Periui skirtas „All England Club“ klubo kaklaraištis, kuris įteikiamas visiems čempionams, buvo tiesiog paliktas kabėti ant kėdės persirengimo kambaryje, o neįteiktas asmeniškai.
Tačiau Vimbldono čempionate iškovotos pergalės padėjo jam užkariauti aistruolių širdis.
Fredas Peris nuolatos jautė tam laikotarpiui būdingos hierarchinės visuomenės primetamus suvaržymus. Tačiau jis turėjo drąsos atsikirsti autoritetams ir jų nepaisyti.
Vieną kartą, viešėdamas Karalienės klube, Fredas Peris sutiko seną pažįstamą, kuriam pavyko padaryti neblogą karjerą ir tapti persirengimo kambarių prižiūrėtoju.
Peris pradėjo jį draugiškai kalbinti, bet turbūt nepakankamai draugiškai, nes greitai kitas garbingą postą užimantis klubo narys jį sudrausmino, pareiškęs, kad „taip niekas nesikreipia į klubo narį.“
Peris atšovė ilgą laiką asmeniškai pažįstantis pašnekovą ir „kreipiasi į jį kaip panorėjęs“.
1936-ųjų metų pabaigoje Fredui Periui pagaliau atsivėrė galimybės uždirbti daug pinigų. Jis pasirašė sutartį su Bilo Tildeno (Bill Tilden) profesionalų komanda.
Pirmosios jo, kaip profesionalaus žaidėjo, varžybos įvyko 1937 m. sausio 6 d. Madison Skver Gardeno arenoje. Jo oponentas buvo Elsvortas Vainas (Ellsworth Vines). Vėliau šie žaidėjai dar daugybę kartų susitiko teniso kortuose – iš viso jie tarpusavyje varžėsi 350 kartų.
Bilas Tildenas, kuris treniravo profesionalus, praeityje buvo pelnęs nemažai reikšmingų pergalių, todėl jo užtikrintumas savimi buvo ne ką mažesnis nei Perio. Tačiau, ko gero, dar ryškesnis buvo jo amerikietiškas pasipūtimas.
Kalbama, jog vieną kartą Tildenas prieš parodomąjį mačą Geteborge ilsėjosi persirengimo kambaryje, patogiai įšsitiesęs šezlonge. Staiga atsidarė durys ir į kambarį įžengė renginio organizatorius su keliais vietiniais žmonėmis, kurie norėjo susipažinti su čempionu. Tildenas buvo supažindintas su svečiais, tačiau jis taip ir liko gulėti krėsle. Vis dėlto jis teikėsi ištiesti ranką, tačiau kiek demonstratyviai vietoje dešiniosios, jis svečius pasveikinti ištiesė kairiąją ranką.
„Tiesiu jums kairiąją ranką todėl, kad prieš varžybas turiu pailsinti dešiniąją.“
Fredas Peris pasiekė puikių rezultatų ne tik žaisdamas tenisą. Jis buvo itin talentingas stalo teniso žaidėjas ir 1929 metais, būdamas 19-os, tapo pasaulio čempionu.
„Būdamas vos 19-os tapau pasaulio čempionu, todėl nusprendžiau mesti šį sportą“, –vėlesniais metais kalbėjo tenisininkas, norėdamas paaiškinti, kodėl atsisakė stalo teniso.
Greičiausiai šiam sprendimui įtakos turėjo Fredo tėvas Semas. Jis nenorėjo, kad Fredas žaistų stalo tenisą ir ilgą laiką bandė jį įkalbėti vietoj to visą dėmesį skirti tenisui.
Semas Peris taip pat nenorėjo, kad sūnus rizikuotų savo sveikata, vakarais arba vėlai naktį žaisdamas stalo tenisą prirūkytuose rūsiuose.
„Sekmadienio rytais atrodai, tarsi būtum daręs apšilimą su pačiu velniu. Juk jau laimėjai pasaulio čempionatą, kur aukščiau tau bekilti?“ – klausdavo Semas sūnaus. Jam pavyko įpiršti šią mintį ir paskatinti sūnų mesti stalo tenisą.
1929 m., sudalyvavęs Vimbldono teniso turnyro kvalifikacinėse varžybose, Fredas natūraliai pasirinko tenisą kaip pagrindinę savo profesinės karjeros kryptį. Dėmesys, kurio jis sulaukdavo žaisdamas prieš gausias žiūrovų minias, lyginant su stalo teniso populiarumu, taip pat paskatino rinktis šį kelią.
Tenisininko populiarumas dar labiau išaugo ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jam išsikėlus į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis susipažino su įvairiomis garsenybėmis, politikais, aktoriais ir muzikantais, o labiau už viską jį traukė gražių ir žymių moterų draugija.
Ketvirtajame dešimtmetyje Fredas Peris užmezgė daug romanų su garsiomis moterimis. Tarp jų buvo tokios garsenybės kaip Marlene Dietrich ir Bette Davis.
1935 m. jis vedė kino žvaigždę Heleną Vinson, tačiau poros santuoka tetruko penkerius metus.
Tenisininkas spėjo dar du kartus susituokti ir išsiskirti. 1952 metais jis vedė Barbarą Riese, su kuria nugyveno visą likusį savo gyvenimą.
Perio išvykimas į Jungtines Amerikos Valstijas ir 1938 metais priimta JAV pilietybė paskatino Didžiosios Britanijos teniso pasaulį dar labiau nuo jo nusigręžti.
Teigiama, jog kai Fredas Peris kartu su kitais profesionaliais tenisininkais atvyko į Angliją, jam buvo uždrausta įžengti į teniso kortą, priklausiusį klubui, kuris turėjo ryšių su Didžiosios Britanijos teniso federacija. Kritikai ir apžvalgininkai tvirtino, jog Fredas Peris nepasižymi išskirtiniu sugebėjimu kontroliuoti kamuoliuką. Buvo manoma, jog didžiausi jo, kaip žaidėjo, privalumai – fiziniai gebėjimai, psichologinis pasirengimas ir užtikrintumas.
Smūgiui iš dešinės atlikti jis naudojo kitokią techniką – žaidėjas atmušdavo kamuoliuką taip, tarsi jis atliktų smūgį iš dešinės žaisdamas stalo tenisą. Ši technika buvo veiksminga, tačiau tuo metu ji nebuvo visuotinai priimta teniso pasaulyje.
Taip pat sklido kalbos, jog Peris gali pakenkti Didžiosios Britanijos tenisui, nes šią jo techniką mėgino (didžiąja dalimi nesėkmingai) atkartoti labai daug jaunų teniso žaidėjų. Yra teigiančių, jog Bilas Tildenas galėjo Fredą Perį pavadinti „blogiausiu geriausiu pasaulio tenisininku“.
Apkalbų, kuriuose greičiausiai daugiau pagiežos nei tiesos, skleidėjai taip pat tvirtino, jog Fredas Peris tėra pradedantysis tenisininkas, kuris aikštelėje atmušinėja kamuoliuką per daug plačiu diapazonu ir federacijos vadovai teigė, kad už tai gali klubui užtraukti prastą reputaciją.
Tačiau niekas negali paneigti fakto, kad Fredas Peris buvo išmintingas strategas, kuris itin sumaniai planuodavo savo žaidimą.
Tikriausiai būtent dėl šios priežasties jam vėliau pavyko pasiekti geresnių rezultatų versle nei teniso pasaulyje.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje Fredas Peris susipažino su Austrijos futbolininku Tibiu Vegneriu (Tibby Wegner), kuris padėjo jam realizuoti naują verslo idėją.
Partneriai sukūrė naują juostelę prakaitui sulaikyti, kuri sulaukė itin didelio pasisekimo rinkoje. Vėliau jie pristatė garsiuosius polo marškinėlius. Visa kita jau tapo sporto mados istorija.
Iš pradžių Peris ėmėsi tokios taktikos – Vimbldono teniso turnyro metu savo produktus išdalindavo strateginiu požiūriu svarbiausiems žmonėms.
Jo artimi ryšiai su įžymybėmis, aktoriais, žurnalistais ir politikais padėjo sėkmingai plėtoti verslą tarptautiniu mastu.
Savo rinkodaros metodus jis kažkada nusakė taip: „Savo rinkodaros stilių pavadinčiau draugystės ir miglos pūtimo deriniu.“
Kalbant apie Perio sumanumą, reikia paminėti ir tai, kad prieš varžybas jis surinkdavo informaciją apie savo oponento fizinę būklę, miego ir maitinimosi įpročius. Jo šnipai ir informatoriai būdavo viešbučio darbuotojai ir valytojai.
Vėlesniais metais jis yra prisipažinęs, jog kartą per teniso varžybas jis smarkiai sukčiavo, nepaisant to, kad sąžiningumą visada iškeldavo kaip vieną svarbiausių sportininko savybių.
Tai įvyko per varžybas su oponentu Elsvortu Vainu. Peris paprašė linijas braižiusio darbuotojo, turėjusio kreida nubrėžti teniso kortų liniją, kad šią liniją sutrumpintų šešiais – septyniais centimetrais. Be abejo, Vainas ničnieko neįtarė.
Per vienas Atvirojo JAV teniso čempionato finalines varžybas Peris visą laiką kišenėje turėjo teniso kamuoliuką. Ruošdamasis pergalingam padavimui, jis išsitraukė naują kamuoliuką iš kišenės ir atliko padavimą, kurio perimti oponentas nesugebėjo.
Taip galėjo pasielgti tik čempionas. Toks ir buvo Fredas Peris – maištininkas, pionierius ir inovatorius.
Ar žinojote šiuos faktus apie Fredą Perį?
- Fredas Peris gimė 1909 m. gegužės 18 d. Stokporte (Stockport), Anglijoje.
- Jis mirė 1995 m vasario 2 d. Melburne, Australijoje, dėl lūžusių šonkaulių, kuriuos susižalojo pargriuvęs viešbučio vonioje. - Sėkmingiausiais karjeros metais jis šiek tiek treniravosi su „Arsenal“ futbolo klubu, siekdamas dar labiau padidinti savo ištvermę. Laimėjęs teniso mačus jis dažnai peršokdavo per tinklą, norėdamas parodyti pralaimėjusiam oponentui, kad jis dar ne viską parodė, ką galėjo.
- Keletą metų Peris buvo įsitraukęs į privilegijuotų Holivudo elito atstovų bendruomenę ir planavo pradėti aktoriaus karjerą. Jis netgi sudalyvavo keliose atrankose dėl vaidmenų.
- Visuotinio pripažinimo jis sulaukė tik praėjus daugeliui metų nuo to laiko, kai jis paliko profesionalųjį tenisą. Vėliau priešais Vimbldono stadioną jam netgi buvo pastatytas paminklas. Taip pat jo vardu pavadintas vienas iš šio stadiono įėjimų.
- Jis pelnė tris Vimbldono čempionato nugalėtojo titulus, tris JAV atvirojo teniso čempionato nugalėtojo titulus, vieną Australijos atvirojo teniso čempionato nugalėtojo titulą ir iškovojo vieną Prancūzijos atvirojo teniso čempionato pergalę.
Jis buvo pirmasis teniso žaidėjas vyras, per savo karjerą iškovojęs keturias pergales Didžiojo kirčio turnyruose. Taip pat jis prisidėjo prie Jungtinės Karalystės keturių pergalių Daviso taurės varžybose.
- Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo pakviestas tarnauti į JAV karines oro pajėgas.
- Kai Fredas Peris bandė sugalvoti ženklą, kuris išskirtų jo sportinius drabužius iš kitų konkurentų, pirma jam kilusi mintis buvo pypkė. Jis buvo itin aistringas pypkorius. Jo verslo partneris Vegneris pasiūlė, jo nuomone, labiau tinkantį simbolį – laurų vainiką, kuris nuo senų laikų laikomas pergalės, autentiškumo, paveldo ir sąžiningumo simboliu.
PATRIK CEDERLUND (2015/5 „Svenska Tennismagasinet“)
