Jaunių merginų rinktinė yra pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos pirmenybėse, tačiau tokį džiaugsmą temdo susirūpinimas.
Merginos jau ir atrankose susidūrė su finansų stygiumi, iš savo lėšų teko pirktis aprangas, mokėti už stovyklas, maitinimą jose. Tam, kad išvyktų į Europos čempionatą, rinktinei reikės dar apytiksliai 42-45 tūkst. eurų, kurių federacija paprasčiausiai neturi.
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka net ir tokiame tamsiame scenarijuje įžvelgia pozityvą ir teigia, kad merginos į čempionatą tikrai išvažiuos. Tiesa, tai bus pasiekta tik su žmonių ir verslų pagalba bei parama.
Situacija užsienyje – ženkliai geresnė
Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjęs D. Čerka skaičiavo, kad dviem atrankos etapams jaunių rinktinei prireikė po maždaug 15 tūkst. eurų. Finaliniam etapui, kuris Lietuvos rinktinei bus istorinis, kaina išauga bene trigubai.
„Kai jau patenki į finalinį etapą, tai kainuoja apie 42-47 tūkst. Į tą kainą susideda akreditacinis mokestis 100 eurų per dieną vienam žmogui, o delegacijoje yra 19 žmonių ir būna 10 dienų. Tada reikia nuskraidinti, skaičiuojame, kad bus apie 7,5-8 tūkst. eurų delegacijai, tada aprengti reikia apie 5 tūkst., dar pasiruošimas, stovyklos, reikia apgyvendinti, maitinti, nuomoti bazes, mokėti atlyginimus“, – skaičiavo federacijos prezidentas.
Tokių išlaidų mastą daug paprasčiau suvokti tada, kai atsižvelgiama į federacijai skirtą Nacionalinės sporto agentūros (NSA) paramą metams.
„Tas finansavimas iš valstybės šiemet yra 189 tūkst., tai matematika labai paprasta, vien kokią dalį sudaro viena rinktinė. Mes vežame salės dvi rinktines, paplūdimio visas stengiamės vežti ir suaugę mūsų tiek merginos, tiek vyrai į finalinius etapus paplūdimy papuola, tai ten irgi reikia pinigų“, – dėstė pašnekovas.
Problemos dydis dar labiau išryškėja, kai atsigręžiama į netolimus kaimynus. Pavyzdžiui, Estijos tinklinio federacijai skiriamas pinigų kiekis mūsiškį lenkia net kelis kartus.
„Visos tinklinio rinktinės per metus gali dalyvauti dešimtyje įvairių varžybų, čempionatų. Estai dalyvauja visuose ir tam jie praeitais metais išleido 1,2 mln. eurų. Mums tik pasvajoti apie tai.
Mums ministrerija sako susidėlioti prioritetus ir pan., tai mes bandome juos dėti labai jau susispaudę.
Kaip viceministrė viename interviu sakė, kad užtikrina finansavimą, tai tinkliniui tikrai neužtikrina. Realiai mes 2024 m. planuojame rekordinį biudžetą, o valstybės dalis tikrai net 50 proc. nesudarys. Valstybė tikrai neužtikrina finansavimo, tai – klaidinga informacija“, – aiškino LTF vadovas.
Neadekvatus požiūris į rezultatus
Vien patekimas į Europos čempionatą jaunių rinktinei yra istorinis įvykis, tačiau to – toli gražu negana, kad šiai sporto šakai būtų atriektas didesnis pinigų gabalas.
„Tinklinyje reikia praeiti du etapus, kad patektum į Europos čempionatą. Iš pradžių divizionais žaidžia, tada susijungia.
Individualiose sporto šakose į Europos čempionatą patenki padaręs normatyvą. Tam, kad mes patektume, reikia pusę Europos aplošti.
Europos čempionato finaliniame etape dalyvauja 16 komandų, o finansavimas padidėja, jei patenki tarp 8. Iš viso, pirminiame etape, dalyvauja 40 rinktinių. Tam, kad padidėtų finansavimas, reikia aplošti pusę Europos“, – apie itin aukštą kartelę tv3.lt pasakojo rinktinės treneris Kęstutis Galdikas.
Apie bene neadekvačius lūkesčius pridūrė ir D. Čerka.
„Man kyla klausimas, kas yra rezultatas? Taip, plaukime arba lengvojoje atletikoje yra medalis, bet imkime, pavyzdžiui, futbolą. Futbolo rinktinė patenka į Europos čempionato finalinį etapą. Tai yra rezultatas, mano akimis, iš fantastikos serijos, kur ir valstybei būtų labai didelė ekonominė nauda, susidomėjimas visuomenės. Bet pagal finansavimo sistemą futbolas nebūtų kažkuo išskirtinis, tai nebūtų rezultatas.
Komandinėms sporto šakoms tą pasiekti yra labai sunku, krepšinis vienintelis neša šitų sporto šakų vėliavą ir yra pajėgus tai pasiekti. Visoms kitoms sporto šakoms ta rezultato sąvoka turėtų būti kitokia“, – dėstė LTF prezidentas.
Finansavimo sistemai reikia dėmesio
Abu tv3.lt kalbinti tinklinio atstovai pastebėjo, kad finansavimo sistema, kuri yra visiškai nepalanki jų atstovaujamam sportui, yra patogi kitose sporto šakose.
Kaip vieną gerai visa tai iliustruojantį pavyzdį K. Galdikas pateikė šiuolaikinę penkiakovę.
„Tinklinyje yra 1150 aktyvių sportininkų, o virš 1000 dar turi tik futbolas ir krepšinis. Bet tiek pat ar net truputį daugiau (finansavimo iš valstybės – aut. past.) gauna tie sportininkai, kurių Lietuvoje yra iki 100.
Jeigu skaičiuotume pagal tai, kiek atitenka vienam žmogui, tai tinklinis turbūt būtų labiausiai nuskriaustas. Pavyzdžiui, penkiakovėje yra 50 sportininkų ir jie gauna tikrai daugiau nei pusę milijono. Tai pažiūrėkime, kiek gaunasi žmogui pinigų.
Tinklinyje 1150 sportuojančių, o finansavimas 189 tūkst. Ar tai yra teisinga sistema, ar neteisinga – nežinau“, – svarstė merginų rinktinės treneris.
LTF prezidentas pabrėžė, kad finansavimas taip pat yra skiriamas metų pradžioje pagal tai, kas yra planuojama laukiančiais metais. Vien dėl to tokie, nors ir malonūs, bet netikėti, pasiekimai ir lieka nuskriausti, o valdžia jau nebegali niekuo padėti.
„Toje sistemoje tiesiog neveikia atsakymo mygtukas. Ministerija ir sporto agentūra sako, kad finansavimas jau duotas, ko dar jūs norite. Jau dabar viskas, čia mūsų reikalas.
Tai finansavimo sistemai labai reikia dėmesio, bet kai kurioms sporto šakoms ji yra labai naudinga. Naudinga ji yra nepopuliarioms ir individualioms sporto šakoms. Komandinėms sporto šakoms ji yra visiškai nenaudinga ir populiarioms taip pat, nes ten konkurencija yra labai didelė.
Šita tendencija jau yra seniai, kažkokios daromos reformos, kurios nieko nereformuoja. Norėtųsi, kad tas aukšto meistriškumo, sporto renginių finansavimas vyktų pagal tai, kaip parašyta, o tai, kad agentūra yra duodama į teismus dėl to, kaip buvo įvykdytas finansavimas, turbūt rodo, kad nėra viskas gerai“, – liūdinančią realybę aptarė D. Čerka.
Primename, kad burtai lėmė, jog K. Galdiko treniruojamos Lietuvos tinklininkės pateko į II grupę, kuri žais Heraklione (Graikija). Mūsiškių varžovėmis bus Graikijos, Turkijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos ir Suomijos komandos.
Europos U18 merginų tinklinio čempionatas vyks liepos 1-12 dienomis, o merginų dalyvavimui jame vis dar yra renkamos lėšos. Apie galimybę paremti rinktinę daugiau galite skaityti ČIA.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
