Būtent ketvirtfinalyje buvo sprendžiamas kelialapių į 1996-ųjų Atlantos olimpines žaidynes likimas. Kitas aspektas – politinis kontekstas. Ir lyg to būtų maža, aistras pakurstė tų pačių rusų veiksmai aikštelėje bei viešai išsakyti žodžiai apie būsimus varžovus ketvirtfinalyje. Tad kažkaip nuteikinėti papildomai Lietuvos krepšininkų su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu ir Artūru Karnišovu priešaky nebereikėjo.
Tikėjosi lengvo pasivaikščiojimo
Dar vykstant 1995-ųjų čempionato grupės etapui Rusijos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo „rašyti“ savąjį tolimesnių įvykių scenarijų. Priešpaskutinėse grupės etapo rungtynėse Rusija susitiko su Ispanija, kuri buvo pagrindinė konkurentė kovoje dėl antrosios vietos pogrupyje. Siekdami išvengti ketvirtfinalio akistatos su čempionato šeimininkais graikais, rusai sąmoningai reikiamu skirtumu pralaimėjo Ispanijos ekipai ir praleido ją į antrąją vietą. Iš anksto buvo aišku, kad trečioji grupės komanda ketvirtfinalyje susitiks su antrą vietą kitame pogrupyje užsitikrinusia Lietuva.
Ir lyg to būtų maža, aistras skambiais pareiškimais dar labiau pakurstė Rusijos rinktinės treneris Sergejus Belovas, kuris vietos spaudai duotame interviu pareiškė, kad Lietuvos rinktinė yra „sena“ ir jo vyrai laimės paprasčiausiai „apibėgdami“ mūsiškius. Bet iš rusų parengto scenarijaus liko šnipštas. Solidų žaidimą demonstravę lietuviai įveikė varžovus rezultatu 82:71. Nors rungtynės klostėsi gana klampiai, tačiau lietuviai praktiškai visą laiką turėjo nedidelę persvarą. Šios neišleido iki pat paskutinio teisėjo švilpuko.
Įdomu tai, kad vienas pirmųjų Lietuvos komandą ir jos trenerį Vladą Garastą nuoširdžiai pasveikino legendinis rusų treneris Aleksandras Gomelskis. Kaip pasakojo tv3.lt kalbintas V. Garastas, tarp A. Gomelskio ir S. Belovo dar sovietmečiu buvo perbėgusi juoda katė. „Kaip teko girdėti, jie tiesiog nesutarė. A. Gomelskis yra išsireiškęs, kad S. Belovas yra „sunkaus“ charakterio“, - 22 metų senumo įvykius prisiminė tuometinis Lietuvos rinktinės treneris V. Garastas.
Bilietas į olimpiadą
Lietuviai iškovojo visomis prasmėmis svarbią pergalę. Kelialapis į Atlantos olimpiadą jau buvo kišenėje, bet ambicinga Lietuvos rinktinė net nežadėjo sustoti. „Mes tada nejautėme didelės įtampos. Pasitikėjome savo jėgomis ir turėjome vienintelį tikslą – laimėti čempionato aukso medalius“, - tv3.lt pasakojo naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Šarūnas Marčiulionis. Vėliau lietuviai pusfinalyje pranoko solidžią Kroatijos rinktinę (90:80), tačiau itin dramatiškame ir emocingame finale turėjo pripažinti tuometinės Jugoslavijos pranašumą (90:96).
Bet sugrįžkime dar šiek tiek prie dvikovos su Rusija. Šiame ketvirtfinalyje mūsų rinktinė itin ryškiai spindėjo A. Sabonio žvaigždė. Jis pelnė net 33 taškus. Lietuvai tuomet taškus pelnė: A. Sabonis 33, A. Karnišovas 18, Š. Marčiulionis 16, R. Kurtinaitis 8, G. Markevičius 3, S. Štombergas ir G. Einikis po 2, D. Lukminas ir G. Krapikas po 0.
Rusijos rinktinės rezultatyviausiųjų trejetas atrodė taip: S. Babkovas 25, S. Bazarevičius 19, A. Fetisovas 13.
Savo prisiminimais apie dvikovą su Rusija pasidalijo tuo metu prie Lietuvos krepšinio rinktinės vairo stovėjęs Vladas Garastas.
- Treneri, kokią reikšmę ketvirtfinalio dvikovoje su Rusija turėjo politinis kontekstas?
- Rungtynės su Rusija tikrai buvo ypatingos. Pamenu, kai vykome visa komanda autobusu į areną, tai vienas graikas vartė vietos laikraštį, kur pastebėjau Rusijos rinktinės trenerio Sergejaus Belovo nuotrauką. Paprašiau išversti, ką jis pasakė tame straipsnyje. Paaiškėjo, kad S. Belovas spaudai teigė, jog Rusija lengvai išloš, kad Lietuva yra „sena“ komanda, jog mus „apibėgs“.
Tas nuteikė komandą dar aršesnei kovai. Visi buvo paruošę įrodyti, kad S. Belovas klysta. Pergalė ketvirtfinalyje buvo geriausias atsakas arogantiškiems pasisakymams.
- Kaip pavyko įveikti Rusiją?
- Mes pasirinkome paprastą, bet efektyvią taktiką. Ėmėmės veiksmų prieš jų itin greitą įžaidėją Bazarevičių. Nuolat spaudėme, kad niekas negalėtų perduoti jam kamuolio. Taip sustabdėme jų visas greitas atakas. Regis, tik šešias greitas atakas jie padarė, o mes net daugiau.
Parodėme, kad nesame „sena“ komanda. Tiek Sabonis, tiek Marčiulionis buvo 31 metų. Gal tik Kurtinaitis vyresnis. Buvome gerai pasiruošę. Ypač taktiškai. Vienas žmogus Sabonio neuždengdavo, tad atsirasdavo laisvės kitiems žaidėjams.
- Kalbėta, kad čempionato grupės etape Rusija tyčia praleido ispanus į priekį, kad gautų parankesnį varžovą, t.y. Lietuvą, o ne Graikiją. Kaip vertinate tokius strateginius žaidimus?
- Taip, S. Belovas pats man tai patvirtino. Jie tyčia pralošė. Mačiau, kaip jų geriausias žaidėjas Bazarevičius rungtynių su Ispanija pabaigoje tyčia prametė du metimus iš eilės. Iš patogios pozicijos jis net nemetė, o pasivarė kamuolį į kraštą ir paleido itin netikslius metimus. Jie tikėjosi ketvirtfinalyje sutrypti Lietuvą. Bet kaip sakoma, užšoko ant dalgio.
