Ketvirtadienį Romoje vykstančiame „Masters 1000“ serijos turnyre kalbėjęs Jannikas Sinneris pabrėžė, kad žaidėjai tikisi sulaukti Vimbldono ir „US Open“ organizatorių reakcijos į jų reikalavimus. Nors italas tiesiogiai nepatvirtino, kad dalyvaus boikote, jis leido suprasti, jog permainos yra būtinos.
„Tai labiau susiję su pagarba, nes, manau, mes atiduodame kur kas daugiau, nei gauname atgal, – teigė J. Sinneris. – Tai liečia ne tik geriausius, bet ir visus mus, žaidėjus.“
Žaidėjų taikiklyje atsidūrė Prancūzijos atvirasis čempionatas, kuriame tenisininkams tenkanti pajamų dalis, remiantis prognozėmis, šiais, 2026 metais, nukris iki 14,9 procento, lyginant su 15,5 proc. 2024-aisiais. Palyginimui, ATP ir WTA turnyruose, tokiuose kaip šią savaitę vykstančios Romos varžybos, sportininkams atitenka apie 22 proc., o įskaičiavus pelno dalijimąsi ir metų pabaigos premijų fondą – net apie 30 proc. pajamų.
Prieš metus ta pati tenisininkų grupė išsiuntė laišką keturių „Didžiojo kirčio“ turnyrų vadovams, reikalaudama didesnių prizinių fondų ir svaresnio balso priimant sprendimus. Reaguodami į tai, Vimbldono organizatoriai 2025 metų bendrą fondą padidino 7 proc., „US Open“ – 20 proc., o sausį vykęs „Australian Open“ – 16 procentų.
Praėjusį mėnesį „Roland Garros“ organizatoriai paskelbė apie 10 proc. padidintą bendrą prizinį fondą, kuris dabar siekia 61,7 mln. eurų (72,1 mln. JAV dolerių) – tai 5,3 mln. eurų daugiau nei pernai. Vis dėlto, žaidėjų išplatintame pareiškime tvirtinama, kad pagrindiniai skaičiai pasakoja visai kitą istoriją, nes realioji turnyro pajamų dalis, tenkanti sportininkams, mažėja. Prancūzijos atvirojo čempionato atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.
Mažiau nei likus trims savaitėms iki „Roland Garros“ starto, į Romą pradėti grunto sezono atvykęs N. Djokovičius nepraleido progos išsakyti savo nuomonės. Nors serbas šių metų pradžioje pasitraukė iš 2020-aisiais savo paties įkurtos Profesionalų teniso žaidėjų asociacijos (PTPA), jis patvirtino, kad palaikytų boikotą.
„Žaidėjai žino, kad visada turės mano palaikymą, ir tuo viskas pasakyta, – teigė N. Djokovičius. – Ateina naujos kartos, ir džiaugiuosi, kad mūsų sporto lyderiai, tokie kaip Sabalenka, yra pasirengę žengti žingsnį į priekį, suprasti, kaip iš tiesų veikia teniso politika, perprasti niuansus ir tai, ką iš tikrųjų reikia padaryti ne tik dėl savo, bet ir dėl visų gerovės.“
Serbas pabrėžė, kad teniso ekosistemoje trūksta vienybės.
„Visi esame to paties sporto dalis ir bandome pakelti tenisą į aukštesnį lygį, nesvarbu, ar tai būtų žaidėjai, turnyrai, ar valdymo organai, – aiškino legenda. – Deja, dažnai kyla interesų konfliktų, su kuriais kai kurie žmonės nenori susidurti. Būtent čia, manau, žaidėjai iš tikrųjų turi galią.“
Ilgus metus buvęs ATP žaidėjų tarybos prezidentu, N. Djokovičius dabar situaciją vertina iš šalies.
„Nuoširdžiai kalbant, dabar viską stebiu labiau iš išorės, nes nedalyvavau tuose susitikimuose ar pokalbiuose, – prisipažino serbas. – Tačiau mano pozicija labai aiški: palaikau žaidėjus ir visada palaikysiu stipresnę jų padėtį ekosistemoje.“
Būtent noras pakeisti nusistovėjusią tvarką paskatino jį įkurti nepriklausomą profsąjungą.
„Man patinka, kad apie tai kalbama daugiau. Taip ir turi būti, nes žaidėjų padėtis „Didžiojo kirčio“ turnyrų ir turų atžvilgiu nėra tokia, kokia turėtų būti, – tvirtino N. Djokovičius. – Todėl ir įkūriau PTPA. Tai buvo mano bandymas rasti gilesnį ir prasmingesnį sprendimą šiek tiek už sistemos ribų, nes pati sistema sukurta taip, kad iš tikrųjų neduoda naudos visų lygių žaidėjams.“
Serbas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jo ankstesni pasisakymai dažnai būdavo iškraipomi.
„Praeityje mano žodžiai dažnai būdavo iškraipomi teigiant, kad prašau daugiau pinigų sau, net ir tada, kai laimėdavau „Didžiojo kirčio“ turnyrus, – nuoskaudą išreiškė tenisininkas. – Bet mes kalbame apie žemesnio reitingo žaidėjus, profesionalaus teniso pagrindą, tuos, kurie kovoja ir palieka sportą dėl finansavimo trūkumo.“
Anot jo, tenisas yra unikaliai prastoje situacijoje lyginant su kitomis sporto šakomis.
„Manau, esame vienintelė pasaulinė sporto šaka, atsidūrusi tokioje situacijoje, kurioje nėra jokių ekonominių garantijų žemesnio reitingo žaidėjams. Nežinau, ar tai pasikeitė per pastaruosius kelerius metus, – svarstė N. Djokovičius. – PTPA atliko tyrimus, kiek žaidėjų iš tikrųjų pragyvena iš šio sporto. Tas skaičius yra labai mažas. Kai kalbame apie pragyvenimą, turime omenyje, kad padengus visas išlaidas kelionėms, komandai ir kitkam, tau dar lieka pinigų taupymui ar investicijoms. Tai gali padaryti tik vienetai.“
Baigdamas savo mintį, N. Djokovičius akcentavo būtinybę laužyti senas struktūras.
„Tenisas, kaip ir bet kuris didelis pasaulinis sportas, yra didžiulis verslas. Tai nėra paprasta, – teigė serbas. – Prie to turi prisidėti visos šalys, norinčios bendradarbiauti ir rasti tinkamą formulę. Taip pat reikia pasakyti, kad monopolija mūsų sporte yra labai stipri. Jei grįšime į ATP įkūrimo laikus, devintojo dešimtmečio pabaigą ar dešimtojo pradžią, tenisas labai pasikeitė, bet tam tikros vidinės struktūros liko visiškai tokios pat.“
Buvęs ATP žaidėjų tarybos prezidentas neslėpė nusivylimo oficialiomis institucijomis.
„Žaidėjai Taryboje iš tikrųjų turi labai mažai galios. Aš ten buvau, – patirtimi dalijosi N. Djokovičius. – Iš šalies gali atrodyti, kad galia egzistuoja, nes žaidėjai renka atstovus, yra valdyba ir visa struktūra, bet viskas sukurta taip, kad žaidėjai iš tikrųjų negali pasiekti to, ko nori.“
Būtent todėl jis mato prasmę tiesioginėse derybose.
„Todėl geriausi žaidėjai vienijasi ir bando derėtis tiesiogiai su „Didžiojo kirčio“ turnyrais, ir manau, kad tai yra teisingas kelias. Reikia rasti būdų, kaip atnešti naudos žaidėjams“, – užbaigė N. Djokovičius.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
