Nors ruduo dar neatėjo, tačiau „Kauno rudens“ ralis jau įvyko. Paskutinįjį kartą surengtas tik 2008 metais, dabar šis ralis atgijo su naujomis ambicijomis, kiek kitu formatu ir, kas svarbiausia, įdomesne varžybine dalimi. Šios lenktynės ne tik šeštasis Lietuvos, bet ir vienas iš Lenkijos ralio čempionato etapų, teigiama pranešime spaudai.
Lenkai į Lietuvą atvyksta įvairiausiais reikalais, ko gero, dažniausiai atvyksta turistai. Kartais į futbolą, kartais į krepšinį, bet dažniausiai – ant Trijų Kryžių Kalno užlipt ar nuo Gedimino pilies stogo į Vilnių pažiūrėt. Šį kartą atvyko ne kokie išprotėję sporto fanai, o lenktynininkai – su savo komandomis, treneriais ir sirgaliais. Man, kaip Lietuvos automobilių sporto atstovui, tai labai maloni žinia. Šie svečiai gerokai pagyvino visą ralio atmosferą įnešė naujos konkurencijos, todėl motyvacijos laimėti tokį ralį atsirado dar daugiau.
Mūsų komanda po „300 lakes rally“ Zarasuose turėjo nemažai darbo ruošiant automobilį šioms lenktynėms. Baigiamieji akcentai buvo sudėti likus vos kelioms dienoms prieš naują startą, todėl treniruotėms perdaug laiko nebuvo. Nepaisant to, jaučiau, kad esame geroje formoje. Dieną prieš varžybas pavyko greičiausiai pravažiuoti testinį ruožą, todėl lenkų dėmesys jau krypo į mūsų pusę. Tiesa, lyderis K. Kajetanowicz testo nevažiavo ir jo pajėgumai žvyrinėje trasoje liko paslaptyje iki pirmojo greičio ruožo.
Pirmosios ralio dienos ruožai nebuvo paprasti. Pirmasis – trumpesnis, o štai antrasis ruožas – daugiau nei 24 kilometrų išbandymas, kuris turėjo šiek tiek išskirstyti lyderius ir sudėliot į savas vietas. Taip ir įvyko. Iš ryto pavyko laimėti abu greičio ruožus ir prieš Lenkijos čempioną, esantį antroje vietoje, įgijome didesnę nei 40 sekundžių persvarą. Nuo to etapo mūsų ekipažo taktika pradėjo kiek keistis – buvo aišku, kad reikia išlaikyti persvarą ir atvažiuoti iki finišo. Priekyje dar buvo 10 greičio ruožų, todėl užduotis nebuvo tokia lengva kaip gali pasirodyti. Pirmosios dienos pabaiga – keturi asfaltiniai greičio ruožai Kaune. Efektingas slalomas prie Kauno „Žalgirio“ arenos buvo puikus šou miestiečiams. Lenkai, kurių čempionatas vyksta beveik vien ant asfalto dangos, tam buvo puikiai pasiruošę. Mums reikėjo laiko „įsivažiuoti“, o tada parodėme, kad galime būti greičiausi ne tik ant žvyro dangos.
Antroji ralio diena kvepėjo įtampa, nes būtinai reikėjo neprarandant persvaros finišuoti. Tiek technika, tiek lenktynininkai turėjo atlaikyti spaudimą. Ne tik mes su Renatu nenorėjome, bet ir daug tautiečių grasino neatiduoti taurės lenkams, todėl įtampa kilo. Atsipalaiduoti nebuvo kada – susikaupėme ir laimėjome visus antros dienos greičio ruožus. Lenkijos atsovai buvo greiti ir tobulėjo sulyg kiekvienu ruožu. Labai noriu pasidžiaugti mūsų svečių kultūra ir atmosfera, kurią jie sukūrė savo buvimu. Atvažiavus į finišą gerokai daugiau pasveikinimų ir pagyrimų sulaukėme iš Lenkijos sportininkų nei iš savų. Viso ralio metu jie maloniai ir atvirai bendravo, o įprastos įtampos, kuri vyrauja raliuose su latviais ar estais, tiesiog nebuvo. Kultūringi ir inteligentiški žmonės buvo Lenkijos sportininkai – ne šiaip šoferiai koki.
Lietuvos čempionate antrąją ir trečiąją vietą užėmė G.Notkaus ir M. Samuičio ekipažai. Noriu pasveikinti ir juos – ralis tikrai nebuvo lengvas. Deja nebaigusių ar savo techniką sudaužiusių lenktynininkų irgi buvo nemažai. Gerokai daugiau nei Lenkijos sportininkų. Matyt „namų sienos“ ne visada padeda. Tikiuosi iki kito etapo visi spės susitvarkyti techniką ir startuoti „Rally Poland“ Mikolajkuose. Būtent toks yra ir mūsų ekipažo artimiausias tikslas. Už trijų savaičių vyksiantis Europos čempionato etapas Lenkijoje bus didžiausias išbandymas šiais metais.
