– Artūrai, ar nukrito psichologinė našta?
– Nežinau. Manau, kad jos tokios didelės ir nebuvo.
Viskas – jau istorija. Rytoj vėl kovosime, laukia vienos svarbiausių grupės rungtynių ir turime tam ruoštis.
– Ką šiandien treneris pasakė per pertrauką?
– Nieko. Buvo labai piktas ir akcentavo trečiojo kėlinio pradžią. Pirmąkart per 10 ar 11 rungtynių pavyko gerai sužaisti trečiąjį ketvirtį. Džiaugiamės tuo. Gaila, kad antrajame išbarstėme turėtą persvarą. Tai – bėda ir ją reikia taisyti.
– Kas trečiajame kėlinyje keitėsi žaidime?
– Sunku pasakyti. Atrodo, rungtyniavome taip pat. Galbūt neklydome, išėjome susikoncentravę ir išpildėme trenerio derinius.
– Šiandien buvo ryškus atsarginių žaidėjų impulsas. Kas tai lėmė?
– Manau, tiesiog tuo ir esame stiprūs. Ne individualiai, o kaip komanda. Kiekvienose rungtynėse kažkuris išauna. Šiandien taip ir atsitiko.
– Tave pirmosiose rungtynėse kaustė jaudulys, šiandien viskas buvo gerai?
– Manau, normalu ir žmogiška, kad pirmąkart atvažiavęs į čempionatą bei išėjęs į aikštę, jaudiniesi. Buvo jaudulio, šiandien galbūt mažiau ir viskas gerai.
– Atrodo, nemažai lėmė ir teigiamos emocijos?
– Tikrai taip. Kaip treneris ir akcentavo, vidinį pyktį turime išlieti ant varžovo. Manau, kiekvienas atėjome į aikštelę ir buvome motyvuoti, norintys laimėti.
