Į Londono olimpines žaidynes šiais metais vyks tik viena Lietuvos dviratininkė – Simona Krupeckaitė. Tai paaiškėjo po Melburne, Australijoje, vykusio pasaulio čempionato, kuriame buvo dalijami paskutiniai kelialapiai.
Realų šansą laimėti bilietą į Londoną turėjusioms Lietuvos dviratininkėms – 25 metų Vilijai Sereikaitei, 23 metų Aušrinei Trebaitei ir 21 metų Vaidai Pikauskaitei – 3 km komandų persekiojimo lenktynėse nepadėjo net pagerintas Lietuvos rekordas, o A. Trebaitė daugiakovės varžybų negalėjo baigti dėl griūtyje skilusio raktikaulio.
Su dalimi Lietuvos dviračių treko rinktinės antradienį į Lietuvą grįžęs vyriausiasis treneris Antanas Jakimavičius tvirtino, kad šie metai – vieni juodžiausių jo karjeroje. „Dėl olimpinių žaidynių esame nusivylę, bet tai ne tragedija. Pats keturiose olimpiadose dalyvavau. Mergaitės ruošėsi, dirbo gerai, gerino rezultatus, todėl viskas buvo normaliai“, – sakė jis.
Antanas Jakimavičius (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Iki olimpinių kelialapių trūko visai nedaug? – paklausėme A. Jakimavičiaus.
– 3 km komandų persekiojimo lenktynėse pagerinome savo rezultatą pusantros sekundės, bet tai mums olimpinio kelialapio neatnešė. Nedaug, bet pritrūkome: 10 komandų pateko, o mes likome vienuolikti. Realiai galėjome pelnyti dar viena kelialapį daugiakovės varžybose, bet antroje rungtyje A. Trebaitė griuvo ir gavo traumą – viltys prapuolė. Sakėme, gal kas mišias užsakė...
Aišku, džiaugiamės S. Krupeckaitės sidabro medaliu sprinto rungtyje. Gal ten turėtų būti ir aukso, bet teisėjaujančių net olimpiadoje dar bus visokių. Kai kurių nepastebi, kai vos užeina už linijos, o šįkart anglai to neišleido.
– Teisėjavimas kliuvo?
– Teisėjai buvo griežti. Diskvalifikavo sprinterių komandą už mažytę klaidą, paskui vokiečius ir anglus. Matyt, parodė, kaip teisėjaus per olimpiadą. Kad tiek „nuimtų“ komandų regiu pirmą kartą.
– Ką planuojate toliau?
– Su merginomis važiuosime į plentą, į Italiją, o vėliau ruošimės Europos treko čempionatui Panevėžyje. Gal ten bus medalių.
– Londono olimpiadoje iš dviratininkių bus viena S. Krupeckaitė. Ar tai didelė nesėkmė Lietuvos dviračių sportui?
– Pernai buvo viskas gerai, bet traumos ir mažos nesėkmės sukliudė. Kaip tyčia. Aišku, jeigu Simona gerai startuos Londone, viskas atsipirks. Darbo daug įdėta, sąžiningai rengėmės.
Kalbėdama apie griūtį daugiakovės antroje rungtyje A. Trebaitė teigė, kad tokių dalykų nenumatysi. „Visuomet yra galimybė griūti – grupė važiuoja, kovoja dėl vietos, pozicijos, taškų. Kartais atsitinka, kad ne viską numatai – varžovė šalia. Kartais po griūties sėdi ir tęsi lenktynės, o kartais – ne“, – pasakojo dviratininkė.
– Po griūties dar mėginote važiuoti? – paklausėme A. Trebaitės.
– Bandžiau važiuoti, bet jaučiau, kad rankos negaliu judinti. Skausmas ir šokas. Per neutralius ratus gali įsilieti į grupę, bet stipriai griuvau ir nebūčiau galėjusi laikyti vairo. Lenktynės dinamiškos, turi valdyti dviratį.
– Po to teko iškart vykti į ligoninę?
– Taip. Diagnozavo skilusį raktikaulį. Dviratininkams tai dažnai pasitaiko. Pasitaikė ir man. Esu turėjusi daug traumų – ir galvos sutrenkimų, ir nubrozdinimų, bet raktikaulio skilimas – pirmą kartą.
– Apmaudas buvo dėl prarasto kelialapio?
– Iš karto apie tai nepagalvojau, bet suvokiau vėliau. Realią galimybę turėjau laimėti bilietą į Londoną. Galėjome ir 3 km komandų persekiojimo lenktynėse laimėti kelialapį, bet nepadėjo net rekordinis laikas. Norėjosi į Londoną, bet ne tik dėl savęs – visi daug pastangų ir darbo įdėjo. Kaltės niekam negali versti, nes taip jau nutinka.
Aušrinė Trebaitė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Likusi Lietuvos treko dviračių dalis su sidabro medalį laimėjusia S. Krupeckaite priešakyje į Lietuvą atvyks šįvakar prieš vidurnaktį.
