Pirmu bandymu jis nušoko 140,5 metro, o antru – 140 m. Po pirmo mėginimo norvegas rikiavosi antras ir turėjo 2,2 tšk. deficitą iki japono Ryoyu Kobayashi, bet antru bandymu panaikino visą atsilikimą. M.Lindvikas iš viso surinko 296,1 tšk. ir laimėjo pirmą olimpinį medalį per karjerą. Sidabras atiteko R.Kobayashi (292,8), o bronza – vokiečiui Karlui Geigeriui (281,3).
Norvegai šios rungties olimpinėse žaidynėse nebuvo laimėję nuo 1964 m.
Vyrų 500 m greitojo čiuožimo sprinte dominavo Azijos sportininkai. Auksą iškovojo kinas Gao Tingyu (34.32 sek.), kuris pagerino 2018 m. Pjongčange norvego Haavardo Holmefjordo Lorentzeno (34.41) pasiektą olimpinį rekordą. 24-erių G.Tingyu tai buvo antras olimpinis medalis per karjerą. Pjongčange toje pačioje rungtyje jis laimėjo bronzą.
Sidabrą antroje olimpiadoje iš eilės iškovojo korėjietis Min Kyu Cha (34.39), o bronzą pelnė japonas Wataru Morishige (34.49).
Titulą gynęs H.H.Lorentzenas (34.921) liko tik 15-as.
Šeštadienio medalių dalybas užbaigė moterų skeletono rungtis. Joje triumfavo 21-erių vokietė Hannah Neise (4:07.62), kuriai tai buvo pirmas olimpinis medalis karjeroje.
Sidabrą pelnė australė Jaclyn Narracott (4:08.24). Ji tapo pirmąja Australijos sportininke, laimėjusia olimpinį medalį skeletone.
Bronza atiteko olandei Kimberley Bos (4:08.46). Tai buvo pirmas Nyderlandų medalis per olimpinę skeletono istorija. H.Neise auksas padėjo Vokietijai susigrąžinti pirmą vietą šalių įskaitoje.
Vokiečiai jau turi 8 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos medalį bei nežymiai lenkia norvegus (8, 3, 6). Į trečią vietą šoktelėjo po labai prasto starto atsitiesusi JAV (5, 5, 1). Latviai, lenkai ir belgai turi po 1 bronzos medalį bei dalijasi 24-26 vietas.
