Štai keleto nevairuojančiu žmonių ir dėl baimės net neplanuojančių to daryti pasisakymai:
Vairavimas kaip fobija
,,Fobija. Bandžiau prieš 20 metų mokytis, deja, teorija - puikiai, o praktiškai supratau, jog misija – neįmanoma. Įtampa, baimė ir nežinau, kodėl, nepatyriau avarijų. Įpratau važinėti visuomeniniu transportu ar kas kitas veža“, - sako Jūratė Sarokienė.
Baimė atsakyti už savo, kitų žmonių bei gyvūnų saugumą
,,Tiesiog manau, kad tai sudėtinga ir nepasitikiu savo sugebėjimais tai daryti. Žinau, žmonės sako, jog visi išmokom, ir tu išmoksi, bet turiu problemų su koordinacija Ir šiaip labai gąsdina pati mintis apie eismą, sudėtingas ar pavojingas situacijas, atsakomybę už savo ir kitų žmonių bei gyvūnų gyvybes. Nepamenu, kad būtų buvęs koks išgąsdinęs eismo įvykis, bet buvau liudininkė to, kaip jaudinosi mokydamasi vairuoti mama, o paskui ir brolis. Jis iš savo patirties patvirtino daugelį mano baimių ir spėjimų, susijusių su vairavimo sudėtingumu. Tiesa, pastaruoju metu svarstau apie teises, aplinkybės verčia, bet šiaip labai nenoriu“, - atvirauja Gabija Enciūtė.
Autobuse ar traukinyje geriau galvoti apie savo reikalus, ne apie kelią
,,Turiu atsakomybės jausmą, avarijos - neretas dalykas, neretai vairuotojai lieka gyvi, bet užmuša pakeleivius ir panašiai. Tai tiesiog dėl to. Man tai kažkiek sukelia nepatogumų, bet žiūriu į tą pliusą, kad autobuse ar traukiny galiu galvoti apie savo reikalaus, o ne apie kelią, Nepatogumai yra minimalūs - tik tai, kad reik važiuoti pagal grafikus“, - pasakoja sako Bertas Ulozevičius.
