Regis, mūsų laikais daug metų kartu nugyvenę sutuoktiniai greitai taps retenybe − deja, skyrybos jau tapo kasdieniu reiškiniu. Žinoma, nutraukti nenusisekusią santuoką buvo galima visais laikais, kartais net gana keistais būdais.
Pabučiavo ir išvijo
Viename Anglijos mieste egzistavo įdomus paprotys. Žmogui, kuris atėjęs į bažnyčią ir padėjęs ranką ant Biblijos prisiekdavo, kad per metus nė karto nepasigailėjo susituokęs, miesto valdžia kaip dovaną įteikdavo didžiulį kumpį. Metraštyje rašoma, kad per 530 metų atsirado vos aštuoni laimingieji, išdrįsę duoti tokią priesaiką ir pasiimti prizą.
Matyt, besąlygiškai laimingų santuokų iš tiesų reta, todėl žmonės ir sugalvojo išeitį − skyrybas. Tiesa, įvairiais laikais ir įvairiose tautose skirtasi skirtingai.
Štai senovės romėnai galėdavo išvyti savo žmoną, jeigu ji buvo neištikima, jei padarė vyro raktų kopijas, jei gėrė dar rūgstantį vyną. Beje, romėnai išrado puikų būdą patikrinti, ar žmona nepiktnaudžiavo alkoholiu − bučiuoti moterį į lūpas.
Afrikiečių gentis naragu turi tokį paprotį: metus po vestuvių jaunavedžiai dėvi kaukes, nenusiimdami jų nei dieną, nei naktį. Jei kaukių jie taip ir nenusiima, tai po metų santuoka laikoma nutraukta pati savaime.
Kitos afrikiečių genties, gyvenančios Bižag Ošo saloje, skyrybų papročiai ne tokie sudėtingi. Čia teisę pareikalauti skyrybų turi tiktai moteris, ir ji tai padaro labai paprastai − tiesiog išmeta savo vyro daiktus iš namų.
Viduramžiais išsiskirti nebuvo paprasta − tam reikėjo popiežiaus leidimo. Tačiau leidimas skirtis buvo išduodamas labai retai, kur kas dažniau santuoką pavykdavo tiesiog anuliuoti − pavyzdžiui, įrodžius, kad kuris nors sutuoktinių prieš vedybas jau buvo susižadėjęs su kitu.
Kai kurios priežastys, dėl kurių santuoka būdavo tuojau pat anuliuojama, mums atrodo gana keistos: santuoką buvo galima paskelbti negaliojančia, jei vyras buvo žmonos giminaičio krikštatėvis.
Tačiau paprasti valstiečiai dažniausiai popiežiaus netrukdydavo ir skirdavo kur kas paprasčiau. Štai Velse iki pat XVIII a. išsiskirti buvo galima taip: skyrybų iniciatoriui tereikėdavo peršokti per tarpduryje pastatytą šluotą.
Vienas iš skyrybų variantų paprotinėje anglų teisėje buvo gana įdomus: vyras galėdavo paskelbti, kad parduoda žmoną − ne mažiau kaip už vieną šilingą ir, jei kas nors ją nupirkdavo, skyrybos buvo laikomos įvykusiomis. Matyt, tokia skyrybų tvarka buvo labai patogi, nes valdžiai niekaip nesisekė jos išgyvendinti.
Skyrybos telefonu
Kai kuriose musulmoniškose šalyse išsiskirti galima ir... SMS žinute. Singapūre ir Malaizijoje išsiskirti trokštantis musulmonas turi žinutę „Aš skiriuosi su tavimi“ išsiųsti tris kartus, o paskui ją pakartoti šariato teisme. Panaši teisė galioja ir viename iš Jungtinių Arabų Emyratų − tik čia dar reikalaujama, kad žinutės tekste nebūtų jokių klaidų.
Tuo tarpu Javos salos valdžia sugalvojo gan įdomų būdą šaliai apželdinti: čia išleistas įsakas, kuriuo kiekvienas, norintis išsiskirti, įpareigojamas prieš tai pasodinti penkis medžius.
Katalikiškoje Italijoje skyrybos buvo įteisintos tik 1970 metais, o po ketverių metų patvirtintos visuotiniu referendumu.
Tačiau skyrybų sąlygos šioje šalyje nustatytos gana griežtos: padavę prašymą dėl leidimo gyventi atskirai, tik po penkerių metų sutuoktiniai galėjo kreiptis į valdžios atstovus dėl skyrybų. Šie penkeri metai buvo skirti „apsigalvoti“. Tik 1987−aisiais laikotarpis „apsigalvoti“ buvo sutrumpintas iki trejų metų.
Priežastimi tapo sapnas
Kartais sutuoktiniai užsimano skirtis dėl gana keistų priežasčių... Štai vienas Kinijos gyventojas padavė skyrybų prašymą, motyvuodamas tuo, kad žmona jam neištikima.
Nesvarbu, kad nei jis, nei kas nors kitas niekada nėra užklupęs jos su svetimu vyru ar aptikęs kokių kitų moters neištikimybės įrodymų. Kinui užteko to, kad žmonai pernelyg dažnai sapnuodavosi gyvatės. O tai, pasak vietinio sapnų aiškintojo, reiškia, kad ji arba svajoja apgauti savo vyrą, arba tą jau padarė.
Tuo tarpu viena amerikietė išsiskyrė su savo vyru todėl, kad šis nesiskuto ir nesikirpo. Tiesa, septynis mėnesius kirpykloje nesilankęs vyras iškart po skyrybų nuskuodė pas kirpėją...
Žmona vandalė
Anglijoje vienas vyras išsiskyrė apkaltinęs savo žmoną „vandalizmo aktu“. Vandalizmu jis pavadino tai, kad žmona išskalbė jo mėgstamiausius marškinėlius su autografų kolekcija.
Indėnas turėdavo teisę pakeisti žmoną: jei ji negimdydavo jam vaikų, išsiskirdavo aštuntaisiais santuokos metais, jei gimdydavo negyvus vaikus − dešimtaisiais, jei gimdydavo vien mergaites − vienuoliktaisiais. Tuo tarpu pikčiurną žmoną jis galėdavo išvaryti nedelsdamas!
Madagaskare vienas iš pažįstamų motyvų skyryboms − ilgos komandiruotės. Italijoje − vertimas plauti indus ir dirbti kitus namų ūkio darbus. Tuo tarpu Kanadoje žmona gali išsiskirti su vyru, jeigu šis garsiai knarkia.
Garsenybių advokatas
Holivudą, ko gero, galima laikyti teisėta vieta, kur įvyksta daugiausia skyrybų pasaulyje. Retai kuri muzikos ar ekranų žvaigždė apsiriboja viena, dviem ar trimis santuokomis per visą savo gyvenimą. Statistikos duomenimis, čia skyrybomis baigiasi šešios iš dešimties santuokų.
Iš tokio „šeimyninio“ žvaigždžių gyvenimo duoną valgo ištisa plejada advokatų, konsultantų, šeimos psichologų, namų perstatymo specialistų...
Ko gero, žymiausias skyrybų „specialistas“ Holivude − Denis Vaseris, atstovavęs tokių žvaigždžių kaip Tomas Kruzas, Stivenas Spilbergas, Klintas Istvudas, Lojanelis Ričis bei buvusioms Harisono Fordo, Maiklo Duglaso ir Nilo Daimonto žmonoms.
Neretai susipykę sutuoktiniai net varžosi tarpusavyje, kuriam gi pavyks pasisamdyti garsųjį advokatą. D.Vaseris tvirtina, kad visuomet atstovauja tam klientui, kuris kreipiasi į jį pirmas.
Rekordas − 29 skyrybos
Holivudo skyrybų karalienės laurai neabejotinai priklauso Elizabetai Teilor − ji buvo ištekėjusi net aštuonis kartus. Trumpiausia jos santuoka truko aštuonis mėnesius, ilgiausia − net dešimt metų.
Na, o trumpiausios santuokos rekordą viršija Britni Spyrs, kuri su savo vaikystės draugu Džeisonu Aleksanderiu pragyveno 55 valandas.
Tačiau net visas Holivudo žvaigždes kartu sudėjus toli iki absoliutaus pasaulio vedybų ir skyrybų rekordininko − Glyno Volfo, kuris buvo vedęs net dvidešimt devynis kartus!
Trumpiausia jo santuoka truko devyniolika dienų, ilgiausia − septynerius metus, ir visos jos baigėsi skyrybomis. G.Volfo sūnaus liudijimu, jo tėvas buvo labai ūmaus būdo − pavydėdamas vienai iš žmonų jis išsiskyrė todėl, kad ši lovoje gliaudė saulėgrąžas.
Ir vis dėlto, nors pats G.Volfas ir teigė turįs devyniolika vaikų, keturiasdešimt anūkų ir devyniolika proanūkių, jis mirė vienišas slaugos namuose − nė viena iš buvusių žmonų, nė vienas palikuonis jo čia neaplankė ir nepanoro palaidoti mirusio G.Volfo.
