TRYS MINUTĖS
Aš nežinau, kodėl širdy man šiandien liūdna,
Kodėl jausmai krūtinę drasko palengva.
Galbūt dėl to, kad jau prabėgo trys minutės,
Kai išėjai neatsisveikinus deja.
Sunku man buvo žvelgt į tavo siluetą,
Lėtai nutolstantį, pradingstantį rūke.
Ir vis galvojau- ar liūdėti šitaip verta...
Tik trys minutės, kai nėra Tavęs šalia.
O trys minutės- tai tarytum amžinybė,
Tarytum mėnesiai prabėgę ne vieni.
Bet aš tikiu- pasaulyje yra teisybė-
Jausmai švenčiausi visuomet bus išgirsti.
Perklupęs aš meldžiau ir vėl Tave sugrįžti,
Sušildyt sielą ir atvert savus jausmus,
Nors dar prabėgo tik nelemtos trys minutės,
Kuomet rūke išnyko mylimas žmogus...
Nors pranašavo šiandien giedrią, skaisčią dieną
Ir rūkas kilo, ėmė saulė šviest skaisčiau...
Lietaus lašai ant skruostų tyliai tyliai krito,
Kai horizonte siluetą pamačiau.
Tebeklūpėjau aš šalikelėj suklupęs,
Lietaus lašai ant skruostų krito dar sparčiau,
Kuomet, visai šalia, išblyškusiam šešėly-
Aš Tavo brangų veidą vėlei pamačiau.
Nors netikėjau, kad taip greit Tave išvysiu,
Kad žvelgsiu tyliai į Tavas gražias akis,
Kurios, lyg tekanti pavasarinė saulė,
Sušildys liūdinčias ir šąlančias širdis.
O tuo metu aš neradau gražiausių žodžių,
Buvau be žado ir jaučiaus lyg nebylys.
Nors tuo metu savų jausmų aš neparodžiau,
Bet už mane kalbėjo verkianti širdis.
Ir pastebėjau aš ant Tavo skruostų rasą.
Tavas akis dar tebegaubė paslaptis.
Galbūt tik Tu viena šiandien ir tesuprasi,
Ką troško pasakyti mylinti širdis.
Ir netikėtai pajutau širdžių artumą,
Sielos ramybę, neapsakomus jausmus.
Ir supratau, kad šiam pasaulyje taip būna-
Ramybę sielai dovanos brangus žmogus.
Ir trys minutės- tai jau nebe amžinybė.
Tai tik slogi maža akimirka nakty,
Kuomet klaidžioj jausmų šalikelėj suklupęs-
Jausmus švenčiausius savo sieloj surandi.
/2006 05 22 Biržų rajonas/
Egidijus poemą skyrė savo žmonai. Ji buvo parašyta po pirmojo jų pasimatymo!
Apie konkursą galite sužinoti čia! Jis dar tęsiasi!
