Bent jau taip teigia vienas žymiausių Didžiosios Britanijos vaisingumo ekspertų profesorius Robert Winston.
Kuo daugiau kartų mylitės – tuo didesnė tikimybė pastoti, tuo tikriausiai niekas neabejoja. Bet stebina tai, kad įvairių mokslininkų tyrimai parodė – vidutinė britų pora, besimylinti gana reguliariai, teturi 18 % tikimybę pastoti. Robert Winston per visą savo karjerą Imperatoriškajame Londono universitete dažnai svarstė, kokią įtaką vaisingimui daro poros fizinis ryšys.
Prieš kelerius metus jis pirmą kartą perskaitė spėjimus, jog tikimybė pastoti priklauso ne tik nuo sekso dažnumo, bet taip pat ir nuo to, kaip dažnai moteris patiria orgazmą. Savaime suprantama, kad vyrų orgazmas sekso metu yra esminis nėštumą nulemiantis veiksys – kitu atveju nebūtų išskiriama sperma. Tuo tarpu moterų orgazmas dažniausiai buvo vertinamas kaip neturintis jokios biologinės reikšmės. Prieš 20 metų profesorius su baime ėmėsi tirti šią teoriją.
Savo mokslinį darbą jis atliko su Hamersmito ligoninėje besigydančiomis nevaisingomis moterimis. Pacienčių buvo klausinėjama apie intymiausias jų gyvenimo detales – ar jos patenkintos savo seksualiniais santykiais bei kaip dažnai patiria orgazmą. Per keletą mėnesių tyrėjai pasikalbėjo su beveik 1000 moterų ir analizuodami atsakymus suskirstė jas į tris pagrindines grupes: pirmosios grupės moterys turėjo visiškai sveikus bei iš pažiūros vaisingus partnerius.
Po daugybės tyrimų niekaip nepavyko rasti jų nevaisingumo priežasčių. Antroji moterų grupė turėjo sužalotus ar sutrikusios fukcijos kiaušintakius, taigi sperma negalėjo apvaisinti kiaušinėlio ir atitinkamai moteris negalėjo pastoti. Trečioji grupė – moterys, kurių hormonai buvo sutrikę, todėl nevyko ovuliacija. Taip pat tos, kurių partnerių sperma buvo netinkama. Paaiškėjo, jog pirmosios grupės moterys – tai yra tos, kurių nevaisingumas neturėjo jokių paaiškinamų priežasčių – dažniau buvo nepatenkintos savo seksualiniu gyvenimu bei rečiau patyrė orgazmą. Medicininiu požiūriu jos buvo visiškai sveikos.
Tuo tarpu antrosios grupės moterys, palyginus su kitomis pacientėmis, sekso metu dažniau patirdavo orgazmą. Taigi kokią išvadą galima daryti iš šių dviejų atradimų? Pirmoji teorija susijusi su tuo, jog orgazmo metu makšties raumenys susitraukia, todėl daugiau spermos patenka į gimdą. Taip pat yra žinoma, kad orgazmo metu išsiskiria hormonas oksitoksinas, kuris yra susijęs ne tik su malonumu, o taip pat ir su gimdos veikla. To tarpu biologai siūlo kur kas paprastesnę teoriją – jie teigia, jog sekso metu patiriamas orgazmas tiesiog skatina moterį dažniau mylėtis, o atitinkamai išauga tikimybė pastoti.
Moksliškai žiūrint, susieti malonumą su vaisingumu yra gana drąsus žingsnis. Ir ne vien dėl to, kad dauguma moterų gana retai patiria orgazmą, o tos, kurios jo nė kart nepatyrė – kartais be problemų susilaukia palikuonių. Tačiau Robert Winston gana teigiamai nusiteikęs šios teorijos atžvilgiu, nors jis ir supranta, jog visi tyrimai buvo paremti tik pokalbiais su pacientėmis, kurios nebūtinai buvo visiškai atviros. Neturėdamas jokių tikslių įrodymų, profesorius neišdrįso tyrimo medžiagos išspausdinti moksliniame žurnale.
Anot jo, teorija reikalauja daugiau bandymų bei tyrimų. Tikėkimės, kad entuziastingi bei sąžiningi mokslininkai atsižvelgs į šį porų santykių aspektą ir po keleto dešimtmečių turėsime daugiau infromacijos, susijusios su nevaisingumu.
