Nuolatinis, ilgai tobulintas vyrų drabužis yra paprasčiausia uniforma, skirta pranešti apie armijos, organizacijos, kompanijos stipriąsias puses. Ji turi liudyti drausmę, tvarką, profesionalumą ar bent gerą skonį. Jei ji rinkamai parinkta, savo paskirtį atlieka. Ji patvirtina, jog medicinos seselei rūpi higiena, jog karys yra narsus, o teisėjas - rūstus ir nepaperkamas.
Rinkodaros konsultantas Leonas Shoctackas teigia, jog kuo paslauga abstraktesnė, tuo svarbiau klientui patvirtinti jos kokybę. Todėl aviakompanijos klientui, kuris iš tikro perka skrydį, itin stengiamasi išaiškinti, kad puikius pietus lėktuve jam patieks žavi stiuardesė. Viešbutyje uniforma padeda kurti įspūdį, jog svečius aptarnauja tarsi tas pats, nuolat juo besirūpinantis darbuotojas.
Uniforma atsirado kaip išskirtinai vyriškas drabužis. Ji leisdavo nedaug ką matančiam aplinkui pro šalmo skylutes riteriui atpažinti savus ir tarsi keletą kartų padaugintam bauginti priešus. Ji padėjo bet kuriam dvasininkui atstovauti visai bažnyčiai.
Ilgą laiką tik vienuolėms reikėjo vienodo abito. Visos kitos moterys siekė būti skirtingos. Bet tos, kurioms besikeičiančiame pasaulyje teko perimti naujus vaidmenis ir pareigas, staiga atrado ir vienodos „pakuotės” privalumus, Šio iš pirmo žvilgsnio keisto reiškinio priežastis yra tokia: moteris, dėvinti uniformą, tapatinama su kokių nors pareigų teigiamais bruožais, naudojasi jų reklaminiu įvaizdžiu. Kartais ir tuo, į kurį tikrai neturi teisės. Kadangi husaras daug kam kelia drąsos, nerūpestingumo, linksmumo asociacijas, pakanka striptizo šokėjas apvilkti husariška uniforma, ir jos atrodys tokios pat šaunios.
