Klounų partija švenčia pergalę. Ji jau tvirtai antra ir gali būti antra dar tvirčiau. Kol kas pirmaujantys konservatoriai pirmajame ture turbūt gavo viską, ką galėjo, ir jiems lieka tik melstis, kad per antrą balsavimą rinkėjai būtų mažiau aktyvūs. Kitų partijų elektoratas vargu ar bus jiems palankus. Tad, jam atėjus prie balsadėžių, pranašumas gali sprogti kaip nekilnojamojo turto burbulas ar Niujorko fondų birža juodąjį ketvirtadienį.
Taigi - klounų partija paneigė politologų prognozes, kad projektas beveik žlugo, pasinaudojo šalyje paplitusiu pigiu televiziniu idiotizmu ir senesnių partijų nomenklatūros gebėjimu nuteikti prieš save reikšmingą dalį žmonių. Tiesą sakant, pasinaudojo ir tuo, kad kai kam iš tos nomenklatūros, o gal ir jai visai, labai reikėjo, kad toks Arūnas Valinskas atsirastų.
Galima dabar svarstyti apie tradicines ir netradicines Seimo nomenklatūras, bet labai neilgai. Jau per kitus rinkimus Tautą kaip Kristus Lozorių kilnojanti partija bus sisteminė ir „įsitradicinusi“. Gaus valstybės finansavimą, ir dar nemažą, nes nomenklatūra kartu su visais „valstybininkais“ ir jų konkurentais to ir siekia - finansuoti tik tuos, kam paramos nelabai reikia. Tokia yra rinkėjų pasirinkimą ribojanti finansavimo tvarka. Tam, kad užsitikrintum teisę į biudžeto dotaciją, iš pradžių reikia pačiam sudominti verslą - juk privalu apmokėti dar vieną nusivylusios rinkėjų dalies kvailinimo seansą. Jei bet kuri registruota partija, prieš rinkimus dar kartą patvirtinusi savo egzistavimą 1000 narių suvažiavimu, gautų bent kiek padoresnę sumą rinkimų kampanijai iš biudžeto, būtų kitaip. To kai kas ir nenori. Dar ims ir praeis ne koks nors kontroliuojamas komercinis cirkininkų sambrūzdis, o rimtesnių siekių ir idėjų turinti partijėlė. Rinkėjui meniu turi būti apribotas, kad nomenklatūra miegotų ramiai.
Tyčia prikurdama idiotiškų apribojimų, pavertusių rinkimų vajų neįtikėtinai nuobodžia, bet vis tiek daug brangesne už ankstesnes, įsitvirtinusių nomenklatūrinių vadukų kolegija naujoms galimybėms paliko tik vieną kanalą. Per dar didesnius pinigus ir dar didesnį žmonių kvailinimą. Vienas dvaro apžvalgininkas ir tradicinių nomenklatūrų pranašumų trubadūras kažkada mestelėjo: politiką už Seimo ribų daro tik kvailiai ir keistuoliai. Įdomu - kaip ją daryti Seime, nepadarius už jo ribų prieš tai? To įsisiurbusių į lovį parazitų kompanija jau nelabai atsimena - seniai sėdi ir gerai gyvena. Patenkinta savo vaidmenimis.
Yra trys pozityvūs šios nuobodžios rinkimų kampanijos rezultatai. Visas parazitavimo kvotas išnaudojo dvi organizacijos, kurių kelias į politiką panašus, o „ideologija“ - nė kiek ne vertingesnė už A. Valinsko. Šatrijos Raganos svita ir nukaršusi Naujoji sąjunga. Pastaroji nusipelnė gyventi geriau ir buvo išlydėta ilsėtis ramybėje. Ponia nepriklausomybės moratoriumų „stūmėja“, kuri kitados vos nepavertė jo amžinu, pakeldama kainas ir patiesdama kilimą „jedinstvai“, dar kausis antrajame ture. Komiška, kad jos partijai, iš pradžių sukurtai tam, kad viliotų rinkėjus pagal anatomiją, o vėliau sukergtai su „valstiečiais“ pavagiant prieškarinės organizacijos pavadinimą, nepadėjo net Vyriausiasis administracinis teismas. Juk leido reklamuotis už valdiškus pinigus.
Trečias rinkimų nakties džiaugsmas - naujas anekdotas. Yra politikoje du keliai - vienas platus, o kitas Siauras. Platus - į valdžią, o Siauras - į skydinę. Valinskas nuėjo plačiuoju ir nesuklydo. Nevadinkite jo klounu, tautą šį kartą palinksmino ne jis.
O Valinskas? Toks pat, kaip ir Jūs - politinis biznierius, ponai. Už jį balsavę žmonės nevadintini nei runkeliais, nei kvailiais, nei prasčiokais. Jie vis dar mėgina parodyti nomenklatūrai ženklus: ir su Paksu, ir su Uspaskichu, ir dabar. „Kokį dar ženklą???“ - susierzinęs kartą paklausė vienas tradicinis politikas. Tikrai - kokį? Pakelkite, gerbiamasis, delną, užlenkite visus pirštus, išskyrus vidurinįjį, ir pasižiūrėkite, jei nuoširdžiai nesuprantate, apie ką kalbama. Balsavusiųjų už vienintelę turėjusią galimybę išsireklamuoti alternatyvą (nors ji ir fiktyvi) yra nemažai. Tai teigiamas, o ne blogas dalykas. Žmonės tikrai nori permainų. Tik štai „ženklų nesuprantantys“ yra patenkinti savo vaidmenimis. Valinskas, kartoju, jau rimtas politikas ir geras politinis komersantas - su juo susitarti visiems jums pavyks.
