Jų buvo daug. Geri draugai. Visi jauni ir drąsūs,
Ir greit per ankšta liko jiems tėvų namuos.
Tai vieną rytmetį, kai pievų plotuose žvilgėjo deimančiukais rasos,
Išėjo į pasaulį jie Jaunystės Nuotykio ieškot.

Dangus toks mėlynas. Krūtinėj jausmas tyras.
O akyse - ugnis, o lūpose - daina!
Skambėjo vieškeliai, keliai, skambėjo girios,
Ir ten toli žydėjo laimė svetima.

Ir ėjo jie. Į priekį akys smigo.
Ir veržėsi jie lyg upės nesulaikomai pirmyn,
Vienur ten stiepėsi kalnai, kitur ten buvo lygu, -
Ak, nesvarbu visais keliais keliaujam ateitin.

Keliavo jie per dykumas, kur vėjas smėlį ginė,
Išvargo, bet nerado nei oazių, nei pavėsių malonių,
Tik kai prie laužo vakare susėdę jie prisiminė
taip tolimą tėvynę, Keistai sužiuro į liepsnas kartu.

Gal grįžti atgalios?..Ak, ne! Širdy troškimas didis
Taip vaikė juos iš vietos vieton. Degė nerimu kely;
Tai nesvarbu, kad naktimis sapnavos tėviškės laukai, pavasarį pražydę,
Tai nesvarbu, kad per dažnai vaidenos motinų plaukai balti.

Jie plaukė mariomis. Audra laivus sudaužė
Ir išmetė bevaisės žemės pakrašty.
Bet koks tai nepatirtas jausmas kiekvienam keistai krūtinę graužė,
Ir ėjo jie ir griuvo, kėlės! ir vėl į priekį, vėl tolyn!

Aš nežinau, ar jie dabar tebekeliauja toliais,
O gal jų nė seniai gyvų nėra.
Tačiau vis tiek paduok man savo ranką, broli,
Jeigu ne laimės, tai prasmės ieškot ir mes eime!

Tai kas, kad jie galbūt priėjo tik mirties bedugnę,
Tai kas, kad nepalaidotus jų kūnus draskė sakalai.
Čia niekas neįstengė mums užgesint širdy troškimų ugnį,
Čia visada kančios bus per mažai.

Eime! Juokies, sakai: ir mes nerasim nieko,
Ir, kai išvargsim, mus priglaus tiktai nakties tamsa.
Eime vis tiek! Tu klysti! Visados kažkas dar lieka:
Tai mirti savo mirtimi! Tai ne kitų! Tai mirti sava!

Kol bus pilna po politikų kojomis šliaužiojančių pakalikų, tol jokio lūžio nebus. O Donskis galėtų visai Lietuvai papasakoti, ką tebedaro jo mylimi konservai su žmogum, išdrįsusiu pastebėti tai, ką dabar jis pats aprašo.

Rado mat kur drąsos ieškoti - konservatoriuose. liberaluose... Nebent aniems, atsibodus pusti, tikrai kils noras pademontruoti kažką tokio. Bet ne iš meilės žmogui ar iš rūpesčio šalimi - anų "kilnūs" darbai daromi tik tada, jei kas stebi.

"Naujas kolonializmas ir savo šalies redukavimas tik į kūno, paslaugų ir pigaus darbo pardavimą Vakarams, užsiimantiems tik intelektualiniu darbu ir kūryba? Daugiau nei keista, kad apie tai niekas garsiai nekalba Lietuvoje. Kas jau begali būti baisesnio už linkėjimą savo šaliai, kad ji ateities Europoje taptų, pavartojant terminą iš Aldous’o Huxley’o romano Puikus naujasis pasaulis, epsilon kastos idiotu, tinkančiu tik sunkiems darbams ir tarnaujančiu kūrybos kastoms?"

Leonidai, ar tai reiškia, kad jūs ateities Europą įsivaizduojate kaip neototalitarinį Brave New World ?

Kas gali formuoti Lietuvoje kokius nors kriterijus?Kirkilai,lopetos,kubiliai,juknevicienes kas?Tegul nors vienas is ju laimi vienmandateje apygardole ir as duou prisikt ne i kepure,o mano kelnes!

Subręsti vienam?.....
Žmonės, apsidairykite...ne jau nematote šalia daugiau žmonių, kurie jums šaligatvius nušluoja, karvę pamelžia, bulvių pakasa...ar taip jau viską patys pasidarote? O gal manote, kad padavėte kelis banknotėlius ir jau VISKAS - atsiskaityta.
O kieno dėka galite pasakyti, kad karas yra baisu?
O kieno dėka galite pasakyti, kad melas yra dar baisiau?
Visa tai norite patys išmėginti? Jei ne - tai visada yra geriau būti įsikibusiam į Dievo ranką ir žinoti kur eini, nei vedžioti kitus už rankos;)

Jaunu būti gerai. Blogai kai nesubręsti ir lieki vaikystėje, vedžiojamas kitų už rankos.

straipsnio autorius keičia savo nuomonę. neseniai teigė, kad Lietuva dinamiška valstybė, kuri yra pavyzdys vakaruose. Kas atsitiko gerb. Donski? O, dėl ,,žinių ekonomikos" tai net keista, kad prisiminta. Regis nuo 2001m pirmą kartą paminėta. Kažin ar daug pasiekta?

paistalai

Ar būti jaunu yra blogai?