Šiltasis metų sezonas – ne tik paplūdimių, atostogų, bet ir ilgų kelionių automobiliu metas. Deja, kartais ilgai laukta kelionė pas močiutę ar festivalio linksmybės taip ir lieka nepasiektos dėl nemalonių siurprizų kelyje. Nors atrodo, kad vasarą keliuose daug saugiau nei žiemą, šiltuoju sezonu sumažėja tik smulkių avarijų skaičius, tačiau vidutinis žalos dydis išlieka panašus kaip ir žiemą – apie 3 tūkst. litų. Iš viso pernai per tris vasaros mėnesius Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo daugiau nei 4 tūkst. eismo įvykių, o tai – daugiau nei 44 avarijos kiekvieną dieną. Siekdama padėti vairuotojams išvengti nelaimingų incidentų, ERGO išskyrė 5 potencialiai avarines situacijas vasaros metu.
Laiku sustoti sukliudė netinkamos padangos
Vairuotojų nuomonė, jog pavojus dėl netinkamai pasirinktų padangų kyla tik tuomet, kai žiemą važinėjama su vasarinėmis ar nudilusiomis žieminėmis padangomis, dažnai suklaidina vairuotojus ir net sukuria rizikingas situacijas.
„Tenka susidurti su vairuotojais, kurie galvoja, kad žieminės padangos visais metų laikais yra saugesnės, todėl atėjus balandžiui, kuomet reikia jas pakeisti, to nedaro, manydami, kad taip važinėti bus patikimiau. Kiti tokiu būdu bando sutaupyti. Tačiau važinėjant vasarą su žieminėmis padangomis sunaudojama daugiau kuro, o stabdant avarinėje situacijoje pailgėja stabdymo kelias. Tokiais atvejais rizika padaryti avariją gerokai išauga“, – teigia „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.
Pasak A. Pilčico, kiekvienas sezonas yra skirtingas, su skirtingomis kelio dangos sąlygomis, todėl pritaikyti padangas prie metų laiko yra taip pat svarbu, kaip žiemą apsirengti šiltą paltą.
Dūmai iš variklio – ir dėl karščio, ir dėl rūdžių
Aušinimo sistema gali sutrikti tiek žiemos, tiek vasaros metu, tačiau esant karštai oro temperatūrai lauke, ši grėsmė daug didesnė. Aušinimo skysčio cirkuliacija gali sutrikti ir dėl prastos automobilio priežiūros – rūdys, nuosėdos, netinkamo aušinimo skysčio naudojimas, neveikiantis termostatas, prastai sureguliuota degimo sistema ir pan.
„Jei iš variklio pradėjo rūkti dūmai, šokinėja temperatūros rodyklė arba salone užuodžiamas saldus kvapas – tai ženklas, kad yra gedimas, susijęs su aušinimo sistema, ir tokiu atveju būtina kuo skubiau užgesinti variklį. Taip pat privalu žinoti, kad reikia būti ypač atsargiems nustatinėjant gedimo priežastis kelyje, kadangi aušinimo sistemoje dėl perkaitusio variklio susidaro aukštas slėgis ir atsukus variklio aušinimo išsiplėtimo bakelį galima stipriai nusideginti išsiveržusiais garais. Jei tokioje situacijoje nežinote, kaip elgtis, geriausia išsikviesti profesionalus ir palaukti pagalbos sustojus kelkraštyje“, – pataria A. Pilčicas.
Išsikėlusi danga – kliūtis vairuotojams
Dauguma Lietuvos kelių yra asfaltiniai, tačiau pasitaiko ir betoninių, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros, bėgant laikui jie suskyla, pradeda byrėti. Vasarą, esant dideliam temperatūrų svyravimui ir karščiui, betoninė danga pradeda plėstis ir gali sudaryti automobiliams pavojingus tramplinus. Važiavimą tokiais keliais apsunkina ir nuo didelių transporto apkrovų atsirandančios gilios provėžos.
Tokie nepatogumai ne tik sulėtina automobilių eismą. Jie gali tapti rimtų avarijų priežastimi, jei vairuotojai, nepastebėję kliūties, dideliu greičiu ant jos užvažiuotų.
Pastebėję kelio ženklą, pranešantį apie išsikėlusią dangą arba provėžuotą kelio ruožą, vairuotojai privalo sulėtinti greitį.
Miško gyventojai – taip pat keliauja
Vasarą vairavimo sąlygas palengvina ilgiau trunkantis šviesus paros metas, tačiau ilgi vakarai prie ežero ar užsibuvimai pas draugus lemia ir dažnesnes keliones vėlai vakare. Nors didžioji gyvūnų migracija prasideda rudenį, vasarą draudikai fiksuoja nemažai susidūrimų su ant kelio išbėgusiais miško žvėrimis.
Pasak draudikų, saugus greitis, ženklų stebėjimas bei budrumas prie vairo – geriausios priemonės norint išvengti akistatos su briedžiu ar šernu, o važiuojant naktį patariama būti dar atsargesniais – ne tik miškingose vietovėse, bet ir mieste, kur vasarą taip pat užklysta žvėrys.
Sutrinka ne tik automobiliai, bet ir vairuotojų sveikata
Prasta vairuotojų savijauta yra pats didžiausias pavojus, nes yra sunkiausiai atpažįstamas ir iš pirmo žvilgsnio nekelia didelės rizikos. Saulės perkaitimo ar apsinuodijimo simptomai, ypač aktualūs vasarą, dažnai būna panašūs į paprastą galvos skausmą arba svaigimą, todėl daugelis vairuotojų, ypatingai stiprioji lytis, yra linkę tai ignoruoti. Karščiai itin pavojingas metas ir žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes organizmas vėsindamas kūną apsunkina širdies darbą, sparčiau netenkama būtinų mineralinių medžiagų.
„Reikia atsiminti, kad vairuojant automobilį esame atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų žmonių gyvybę, todėl pajutus bent menkiausius silpnumo požymius, sėstis prie vairo negalima. Geriau kelionę atidėti bent kelioms valandoms, kol pasijusite gerai ir įsitikinsite, kad jūsų nekamuoja rimtesni sveikatos sutrikimai. Jeigu yra galimybė, reikia leisti vairuoti kitam žmogui“, – pataria A. Pilčicas.
Pasak draudimo žalų administravimo eksperto, pasitaiko atvejų, kai vairuotojai prie vairo net nualpsta. Tuomet prarandama bet kokia automobilio kontrolė ir atsiranda reali grėsmė susidurti su priešinga eismo juosta važiuojančiomis transporto priemonėmis.
