Irena ZUBRICKIENĖ
- Mūsų sūnus Mindaugas tapo mirtinos eismo nelaimės auka. Praėjo jau 5 mėnesiai, o tikrųjų avarijos priežasčių mes nežinome, nes tyrėjams nuo pirmos minutės buvo aišku, kad kaltas Mindaugas, todėl tolesni pareigūnų darbai vyksta atsainiai, kitos galimos avarijos priežastys nebeįdomios, - piktokai kalbėjo Puskelnių sodų bendrijoje (Marijampolės sav.) gyvenantis Aloyzas Maceina. - Mums, tėvams, kilę daug klausimų, į kuriuos net nenorima atsakyti. Žinoma, lengviausia apibendrinti, kad kaltas tas, kuris žuvo, nes jis jau nieko negali paliudyti, negali paaiškinti.
Po laidotuvių - vėl laidotuvės
Mindaugas Maceina (19 m.) kartu su savo artimaisiais balandžio 19-ąją palaidojo savo močiutę, tėčio mamą. Vaikinui buvo nemielos tos dienos - netekties skausmas, prislėgti visi šeimos nariai, laidotuvių rūpesčiai, pirmą kartą gyvenime nešamas karstas. Po laidotuvių Mindaugą traukte traukė pas kitame rajone gyvenančią širdies draugę Eglę - galbūt tiesiog pakeisti aplinką, nors trumpam atitrūkti nuo gedulingos minios. Vaikinas, atsiklausęs tėvų, išvyko savo automobiliu, pažadėjęs kitos dienos rytą būti namuose.
- Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad pas Eglę, gyvenančią turbūt už kokių 90 kilometrų, Mindaugą išleidome noriai, - pasakojo jo tėtis, - tačiau juk jis suaugęs, savarankiškas vaikinas - kiek galima reguliuoti jo gyvenimą? Juolab kad ilga kelionė, pačiam vairuojant, jam jau buvo ne pirma. Nė kiek neabejojau, kad rytą jis bus namuose. Tačiau rytą, kai aš jau buvau išvykęs tvarkytis į mirusios mamos namus, sulaukiau dukters skambučio, kokio nelinkiu nė vieniems tėvams: "Tėte, Mindaugo nebeturime..."
Mindaugas patyrė avariją apie pusę septynių ryto, kai iki namų jam buvo likę važiuoti apie 10 minučių. Nelaimė įvyko Kauno - Marijampolės - Suvalkų kelyje. Kaip pranešta pareigūnų, M. Maceinos vairuojamas automobilis "Mazda 323" išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su Kauno link važiavusiu keleiviniu autobusu "Setra", kurį vairavo Gdansko (Lenkija) gyventojas, kelionę pradėjęs paryčiais. "Mazdos" vairuotojas žuvo iškart.
Mindaugas buvo palaidotas Marijampolės kapinėse. Artimiesiems teko neįprastas gyvenimo smūgis - antras laidotuves rengti praėjus dienai po pirmųjų.
"Užmigo" - vienintelė versija?
Iškart spėliodami, kodėl Mindaugas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pareigūnai teigė, kad nepatyręs vairuotojas greičiausiai užmigo. Kol nebuvo gautas ekspertų atsakymas apie žuvusiojo kraujo tyrimus, dar spėta, kad Mindaugas galėjęs būti neblaivus. Tačiau netrukus šis spėjimas buvo paneigtas - vaikino kraujyje alkoholio promilių nerasta.
- Policininkai laikosi vienintelės versijos - kad Mindaugas užmigo prie vairo, bet aš manau, kad tokią išvadą galima skelbti tik tada, kai bus atliktas išsamus įvykio tyrimas, - darbininku vienoje bendrovėje dirbantis Aloyzas linkęs patarti policininkams. - Aš pats po nelaimės buvau toje vietoje ir mačiau likusias autobuso stabdymo žymes, metrais skaičiavau, kokiu atstumu viena nuo kitos buvo abi transporto priemonės, svarsčiau, ar nebuvo galima išvengti susidūrimo. Galiausiai juk gali būti ir versija, kad autobuso vairuotojas padarė klaidų kelyje ir tapo kliūtimi mano sūnui, kuris griebėsi staigių veiksmų.
Tokių minčių Aloyzui, patyrusiam vairuotojui, kilo susidūrus su, anot jo, atsainiu avarijos tyrėjų darbu. Įvykį įregistravo avarijos vietoje buvusi viena Kazlų Rūdos policijos tyrėja, o paskui tyrimas buvo perduotas kitai, tačiau šioji nematė reikalo dar kartą savo akimis apžvelgti ir išstudijuoti nelaimės vietą. Kai Aloyzas primygtinai jos paprašė nuvykti, vėliau pareigūnė gedinčiam tėvui apie tai, ką mačiusi, atsakė gana pašaipiai - esą kelią ir daug daug mašinų... Kokiu greičiu važiavęs autobusas, Aloyzui irgi mįslė iki šiol. Po įvykio vairuotojas teigė spaudęs leistinu greičiu - apie 90 kilometrų per valandą, o po kelių savaičių policiją pasiekę oficialūs dokumentai apie autobuso techninius duomenis liudijo kitaip - 75 kilometrai per valandą. Tuose pačiuose duomenyse įrašyta, kad nustatytą valandą lenkų autobusas buvo nutrauktas iš avarijos vietos, tačiau po šio nurodyto laiko įvykio vietoje buvęs pats Aloyzas autobusą matė tebestovintį. Detalės? Bet jos kursto spėliones, kad kažkodėl meluojama.
A. Maceina negalėtų prikibti prie policininkų, jeigu jie, kaip sakoma, dėl šventos ramybės būtų patikrinę abiejų autobuso vairuotojų kraują dėl blaivumo įrodymo, o buvo tikrintas tik tas lenkas, kuris prisistatė tuo momentu vairavęs. Ar jis negalėjo pasikeisti su porininku, įvykus avarijai, liudininkų nėra, nes visi 9 autobuso keleiviai iki lemiamo smūgio miegojo. O jeigu, tyrimui įsibėgėjus, prisipažinęs vairuotojas imtų tai neigti, kaip reikėtų įrodyti antrojo blaivumą?..
- Sako, Mindaugas užmigo, nes labai anksti važiavo, gal buvo mažai miegojęs, bet juk ir autobuso vairuotojas važiavo labai anksti - gal ir jis buvo mažai miegojęs, - svarstė A. Maceina. - Lenkas vairuotojas sakė pamatęs priešais artėjančią "Mazdą" maždaug 150 - 200 metrų atstumu, todėl signalizavęs garsu ir šviesomis. Aš, irgi vairuotojas, nesuvokiu, kodėl tuomet lenkas nestabdė. Jeigu važiavo nedideliu greičiu, juk būtų spėjęs sustoti. Bet stabdymo žymės išduoda, kad sausame kelyje autobuso važiuota kur kas didesniu greičiu.
Vienintelė paguoda - laukimas
Gedinčiam tėvui nesuprantama, kodėl avariją tiriantiems pareigūnams nerūpi surasti vieno krovininio automobilio vairuotoją, kuris iškart po susidūrimo buvo sustojęs ir pirmasis tikrino Mindaugo pulsą bei pasakė, kad vaikinas žuvęs. Tai liudijo autobuso keleiviai, po smūgio pabudę apsidaužę ir patekę į lauką tik tada, kai pavyko išlaužti autobuso duris. Krovininio automobilio vairuotojas, konstatavęs Mindaugo mirtį, nuvažiavo savo keliais Kauno link. A. Maceina įsitikinęs, kad šis žmogus, beje, lietuvis, važiavęs paskui autobusą, turėjo matyti, kaip viskas įvyko, todėl yra svarbus liudininkas. Tyrėjai tokio būtinumo nemato.
- Labai norėčiau, kad atsirastų minėtas "fūristas", - sakė Aloyzas. - Vis mažiau abejonių mums liktų. Gal dabar žmonės paskaitys, gal atrinks, kad pažįsta vyrą, kuris galbūt jiems pasakojo apie balandį matytą avariją, gal praneš į redakciją. Taip ir gyvename laukimu.
Sūnų palaidoję Rasa ir Aloyzas Maceinos laukia ir avarijos autotechninės ekspertizės išvadų. Jose turėtų būti atsakyta, kokiu tiksliu greičiu važiavo autobusas, ar buvo įmanoma išvengti susidūrimo ir panašiai. Bus įvertinti ir autobuso takografinio diskelio duomenys, nors pats diskelis tyrėjams iškart nerūpėjo - jo paprašyta tik kur kas vėliau ir gauta tik jo kopija. Anot Aloyzo, ji gali būti "jau tvarkyta".
- Daug neaiškumų mūsų sūnaus avarijoje, daug nepasitenkinimo Kazlų Rūdos policijos tyrėjų darbu, - tarsi apibendrino A. Maceina. - Suprantu, jiems nelaimės ir tragedijos - tai kasdienybė ir tik juoda statistika, o mums, išgyvenantiems mylimiausių žmonių netektį, tai žudantis skausmas. Vietoje žodžių "Jeigu kas dar vis neaišku, susiraskite ekstrasensą" pareigūnai privalėtų pagarbiau atsakyti galbūt ir į įkyrokus nukentėjusiųjų klausimus bei pasvarstymus. Apie jų neva kruopštų darbą išduoda ir tokia detalė: po įvykio policininkai užklausė mūsų, ar Mindaugas turėjo mobilųjį telefoną, o šis tuo metu buvo automobilyje, ant skydelio - jį radome tik mes, o ne pirmieji mašiną apžiūrėję pareigūnai...
Nelaimę pranašavo ženklai
Mindaugas - vienintelis Maceinų šeimos sūnus, po jo žūties tėvams liko tik 16 metų dukra Indrė. Vaikinas, neseniai įgijęs apdailininko specialybę, pastaruoju metu atliko praktiką bendrovėje, kur dirba ir jo tėtis. Mindaugas artimai draugavo su Egle, susipažinęs per internetą. Kartais prasitardavo apie savo ketinimus kurti šeimą ir dar mokytis kompiuterių srityje. Automobilį jaunuolis vairavo apie pusę metų. Tėvo akimis, jis buvo imlus, atsargus, tvarkingas vairuotojas. Apskritai įvairi technika Mindaugą domino nuo pat vaikystės. Vaikinas buvo itin savarankiškas.
Mindaugo žūties sukrėsta šeima dažnai rymo prie jo kapo, dar dažniau gyvena prisiminimais. Tik dabar Aloyzas suprato, kad prieš tragediją buvo nelaimės artėjimą išduodančių ženklų, tačiau tada nesugebėta jų perskaityti ir nuo nelaimės apsisaugoti. Štai kai merdėjo Aloyzo mama ir prie jos budėjo duktė, kliedėdama senutė šaukėsi sūnaus Aloyzo ir baimingai pratarė: "Paimkite tą vaiką nuo balos..." Tai - galbūt apie Mindaugą. Arba: per mamos laidotuves į gana uždarą vonios kambarį įskrido paukštelis - vėl blogas ženklas. Dar Aloyzui įstrigęs ir netikėtas Mindaugo žvilgsnis, kai jis staigiu judesiu atsisuko į tėvus, nešdamas močiutės karstą - lyg norėdamas paprieštarauti tam, ką daro, arba nutvilkytas kažkokios juodos minties. O eidamas iš kapinių po mamos laidotuvių, Aloyzas kažkodėl prisiminė buvusias pažįstamo vyro laidotuves, po kurių tą pačią dieną mirė velionio uošvė. Dabar Aloyzas sielojasi, kad šią dvigubų laidotuvių mintį tarsi būtų nevalingai prisišaukęs ir savo šeimai. Jau nekalbant apie tai, kad "jauno vaikino" žūtį Mindaugo artimiausiems žmonėms kadaise buvo išpranašavusios ir kelios būrėjos.
- O kaip dar paaiškinti slapyvardį Kelio Siela, kuriuo, tik anglų kalba, Mindaugas visą laiką buvo įsivardinęs bendraudamas su draugais internetu? - negalėjo suprasti A. Maceina. - Tik po laidotuvių atkreipėme dėmesį į slapyvardžio žodžių prasmę ir liepėme dukteriai skubiai ištrinti, kad neprisišauktume dar vienos kelio nelaimės.
Padorumo trūksta daug kam
A. Maceina, pats susidūręs su tragedija, dabar įsitikinęs: mūsų kasdienybėje dar daug kur trūksta paprasčiausio padorumo. Be jam nemalonaus bendravimo su policijos pareigūnais, vyrui įstrigo ir kitų įvykio vietoje operatyviai dalyvavusių specialistų kultūra. Gedintį tėvą skaudžiai žeidė pakelėje išmėtytos panaudotos galbūt ekspertų, galbūt tų pačių policininkų vienkartinės baltos guminės pirštinės, kokias dažnai tenka matyti ir per TV kriminalines žinias. Anot Aloyzo, tai pirmas nepadorus žingsnis pradedant tyrimą. Pareigūnai privalėtų elgtis pagarbiau ir panaudotas pirštines išsivežti, o ne palikti numestas ten, kur liesis skausmo priblokštų artimųjų ašaros.
- O nepadorumo viršūnė mums buvo tada, kai per vietos laikraštį bandėme surasti krovininio automobilio vairuotoją, galimą svarbų liudininką, ir padavėme skelbimą, - pasakojo Aloyzas. - Žinote, ko sulaukėme? Ogi sukčiaus - galbūt kokio nors kalinio, kuris prisistatė esąs tas vairuotojas, bet su mumis kalbėsiąs tik gavęs iš mūsų telefono sąskaitos papildymą! Serga mūsų visuomenė...
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- A. Maceina nori žinoti tikrąją, abejonių nepaliekančią tiesą, kodėl žuvo jo sūnus Mindaugas
Eugenijaus NAIKELIO nuotr.:
- Šis lenkų autobusas tapo kliūtimi, nutraukusia jauno, daug svajonių turėjusio vaikino gyvenimą
2008 09 19
