Albinas DEGUTIS
Pusę metų įniršus skalikų ir kurtų gauja
Skerdė uodą, įvarius nabagą į akliną kampą.
Šita pasaka neįdomi ir, sakyčiau, visai ne nauja,
Tačiau kaip jos dėka užtatai Lietuvėlė pasaulyje skamba!
Krėtė cirkus politiniai klounai... Raitė kulnis,
Šoko it papuasai Gvinėjoj aplink makabrišką laužą.
Ir stengės visi, kas gudriau, kas "mandriau" paminės
Tąjį kuisį, katrie iečių šiaudinių daugiau čia prilaužys.
Tryško seilės nuodingos kaip maro baisinio metu,
Ir dabar man koktu apie tai prisiminti nors žodį.
Uodas buvo užpjautas, paskelbtas garsiai kaltu
Ir atrodė, kad jau beprotybė turėtų sustoti.
Bet kur tau! Ar lietuviai jau tokia tauta,
Kad galėtų nors dieną ramiai, be kvailysčių gyventi!
Vėl nauja karuselė važiuoja, gražiai įsukta,
Vėl kampanija ošia, vėl kasdien mūsuos - "šventė"!
"Durnių" laivas vėl pilnas keleivių, per jūras marias,
Devynių kapitonų vairuojamas, iriasi puikiai.
Gal ir dešimtas dar įsikart ant tiltelio norės -
Greičiau, kol nevėlu, rinkitės, superliuksmulkiai!
Gėda, sąžinė, atsakomybė, elementarus padorumas seniai
"Durnių" geldos pajacams žodžiai sudilusio cento
Nebeverti... Ir trauk juos visus alei vieno velniai -
Juk vis tiek nepajudins jie piršto mums leisti gyventi!
2.
Pasauly daug kvailių, tačiau tokių neteko
Man dar matyt, kad šitaip tyčiotųs
Jie patys iš savęs, pridirbę tarsi katinai ant tako
Ir neištesėję šimtą kartų tautai duotus įžadus.
Jie pramiegojo riebų milijardą eurų
Per fanaberijas, ambicijas ir partijukių rietenas
Ir vargšei Lietuvai į jos biudžetą kiaurą
Iš Briuselio statinę tuščią nuo alaus atritina.
Kaltų, žinia, čia niekada nėra, nebuvo ir nebūna -
Kalčiausias vienas: generolas ponas Niekas!
Jis, įsiropštęs į sususkintos valdžios tribūną,
Taip rėžia prakalbą, kad numarina miegas.
