Nuo senų senovės vanduo laikomas gyvybės šaltiniu, juo gydoma daugybė ligų, daugybės ligų jis padeda išvengti. Tereikia apie vandenį žinių - kaip, kur ir kiek jo vartoti. Jeigu žmogus sveria 70 kilogramų ir yra normalaus kūno sudėjimo, jo organizme yra apie 42 litrus vandens. Kraujyje vandens yra 92 procentai (jaučiant troškulį jo mažėja, kraujas tirštėja), kauluose - apie 45-46, galvos smegenyse - apie 75, raumenyse - 75-76 procentus. Šie skaičiai priklauso ir nuo amžiaus. Senstant organizmas "sausėja". Jeigu organizmas netenka 13-20 procentų vandens, jis žūsta dėl toksinių medžiagų, kurios kaip šalutinis produktas gaminasi pačiame organizme. Vandens reikia kasdien suvartoti tiek, kiek jo pasišalina per inkstus, odą, žarnyną ir plaučius. Paprastai tai sudaro apie 2-3 litrus, priklausomai nuo individualių savybių, amžiaus ir aplinkos, kurioje žmogus būna. Šiltuoju metų laiku, būnant karštoje patalpoje skysčių netenkama daugiau, taigi reikia gerti daugiau vandens.
Visiems pažįstamas troškulys - vandens organizme trūkumo požymis. Tačiau toks trūkumas gali pasireikšti ne tik troškuliu, bet ir padidintu irzlumu, pablogėjusiu mąstymu, bloga nuotaika, sumažėjusiu odos elastingumu.
Vandens gauname su maistu ir gerdami. Geriausias - natūralus, šviežias, švaraus šulinio vanduo. Galima naudoti filtruotą ar virintą vandenį kartu su 1-3 stiklinėmis mineralinio vandens (jeigu nėra kontraindikacijų), nes mineraliniai vandenys, be visų reikalingų mikroelementų, turi druskų, kurios nepageidautinos sergant kai kuriomis ligomis. Rekomenduotina dieną pradėti ne tik maudynėmis po dušu, bet ir išgeriant 1-2 stiklines vandens ir tik po to pusryčiauti. Geriausiai tinka drungnas vanduo. Kaip jau minėta, per dieną reikėtų suvartoti apie 2 litrus skysčių. Paskutinę stiklinę vandens išgerkite likus valandai prieš nakties poilsį.
L. Macaitienė
